Klaipėdiečių manymu, tai reikšmingas žingsnis, skirtas ne tik pagerbti istorinę atmintį, bet ir stiprinti jūrinį rajono identitetą, kuris laikui bėgant palaipsniui blėsta.
Manoma, kad šis objektas taptų simboliniu akcentu, primenančiu apie istorinę Žvejybos uosto rajono paskirtį – po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įkurtas žvejybos uostas, aplink kurį formavosi gyvenamasis rajonas.
Jame gyveno ir dirbo tūkstančiai su jūra susijusių žmonių: žvejai, jūrininkai, laivų statytojai, kiti jūrinės srities specialistai.
Vėliau žvejybos uostas buvo integruotas į bendrą Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, o jo specifinė veikla ir išskirtinumas palaipsniui sunyko, todėl bendruomenė siekia prasmingai įamžinti šį istorinį etapą.
Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės nariai pirmajame šių metų posėdyje vieningai palaikė iniciatyvą, pažymėdami, kad tai puikus aktyvios ir pilietiškos bendruomenės pavyzdys.
Diskusijoje pabrėžta, jog tokie meniniai akcentai ne tik estetiškai praturtina viešąsias erdves, bet ir tampa simboliniais traukos taškais, stiprinančiais vietos gyventojų pasididžiavimą savo gyvenamąja aplinka, skatina domėjimąsi vietine istorija.
Posėdyje išsakyta nuomonė, kad „projektas turėtų būti įgyvendinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į platesnį urbanistinį ir kultūrinį rajono kontekstą“.
Svarstyta, jog tinkamiausia vieta meniniam objektui galėtų būti skveras prie Naikupės gatvės arba teritorija ties Naikupės ir Žalgirio gatvių sankryža.
Bendruomenės pateikta idėja Jūrinių reikalų darbo grupės narių įvertinta itin palankiai, tačiau pabrėžta, kad jos įgyvendinimas reikalauja profesionalaus pasirengimo, aiškios koncepcijos ir nuoseklaus veiksmų plano.
Sutarta, kad kitas etapas turėtų būti perėjimas nuo bendros iniciatyvos prie konkrečių sprendimų – parengiant meninę viziją, numatant galimus finansavimo šaltinius ir derinant projektą su atsakingomis institucijomis.
Naujausi komentarai