Aš - kiauliaganys

Kartais parašęs dienos komentarą visą dieną negali atsidžiaugti skaitytojų vertinimais.

Po komentaro praėjusį penktadienį „Kremlius įsisiautėjo“ sulaukiau itin malonių skambučių.

- Čia Danilevičius?

- Taip.

- Kak byl litovskim svinopasom, tak y ostalsia. (Kaip buvai Lietuvos kiauliaganys, taip ir likai).

Nebespėjau paklausti, ar mudu kartu kiaules ganėme, ar skirtinguose kolūkiuose, nes nepažįstamasis numetė ragelį.

Kitas pašnekovas buvo dar mandagesnis.

- Čia Vigantas?

- Taip.

- Nu, ty y svolač, skatina. (Na, tu ir niekšas, gyvuly).

Taip ir nebeišsiaiškinau, kas vis dėlto aš: niekšas ar gyvulys, nes anonimas irgi metė ragelį.

Šventinę nuotaiką skaidrino ir internetinės „Klaipėdos“ svetainės komentatoriai, mano nenuilstantys kritikai Jonas ir 47 procentai.

„Danilavičius rusofobo Landsbergio pasekėjas. Arba tai mažos tautos piliečio kompleksai prieš didelę“. Jonas.

„Kaip visada Danilavičius su savo galva nedraugauja. Šiuo metu - ciklo pikas. O šiaip švaistytis niekuo nepagrįstais teiginiais, kurie skamba kaip kaltinimai, yra mažu mažiausia neprofesionalu. Šis Danilavičiaus „darbelis“ kaip tik ir primena „smegenų plovėjo“, „propagandisto“ braižą“. 47 procentai.

Mano mielieji, jeigu galvojate, kad aš pykstu, labai apsirinkate. Supykti ant žmogaus galima, jei jį gerbi. O aš Jūsų net nepažįstu.

Kita vertus, „klaviatūros proletariatą“ labiausiai liūdina, kai niekas į jo rašliavą nereaguoja - nei pagiria, nei patarkuoja. O jei kokia nors reakcija yra, reiškia dar esi kažkam reikalingas, kažkas tave skaito.

Laukiu Jūsų skambučių ir žinučių. Diskutuokime.