Triūsia tik mažuma

Klaipėdoje šiemet iki rugpjūčio 1 d. socialinės pašalpos prašė ir ją gavo 2 067 asmenys. Vidutinė pašalpos suma siekė 151 eurą, bet tiek gavo ne visi.

Gaunamos pašalpos dydis priklauso nuo daugelio veiksnių: asmens pajamų, šeimos narių skaičiaus, kitų aplinkybių.

Klaipėdoje šiemet tokius visiems naudingus darbus turėtų dirbti 303 asmenys, gaunantys valstybės pašalpas.

Tokius darbus dirba ilgalaikiai pašalpų gavėjai, tai yra žmonės, gavę pašalpas ilgiau nei 12 mėnesių. Tiesa, žmonės, kurie per 24 mėnesius 12 mėnesių dirbo įprastai, visuomenei naudingo darbo nėra siunčiami.

Visuomenei naudingo darbo dirbti nesiunčiami neįgalūs ar vizualiai matomą, bet formaliai nenustatytą negalią turintys žmonės. Taip elgiamasi ir su besimokančiais asmenimis, nėščiomis moterimis.

Teisės aktuose nurodoma daugybė kriterijų, kai už pašalpas nereikalaujama padirbėti, todėl tokį įpareigojimą turi, palyginti, nedidelis pašalpos gavėjų procentas.

Įvertinus visas aplinkybes, paskirtieji atlikti visuomenei naudingą veiklą privalo dirbti paskirtus darbus. Jeigu jie atsisako tai daryti, piniginė išmoka jiems nemokama.

40 valandų per mėnesį

Kasmet miesto savivaldybės administracijos direktorius suteikia galimybę paraiškas pateikusioms įstaigoms organizuoti visuomenei naudingą veiklą.

Kai žmogus kreipiasi į savivaldybės Socialinių išmokų skyrių, darbuotojai įvertina jo gebėjimus bei galimybes, valdininkai nusprendžia, ar jis turi atlikti visuomenei naudingą veiklą, ir siunčia į įstaigas, kurios organizuoja tokius darbus.

Pašalpų gavėjai turi galimybę ir teisę pasirinkti, ką ir kur norėtų dirbti.

Dažniausiai viešieji visuomenei naudingi darbai yra aplinkos tvarkymas, parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas bei priežiūra, veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose, veikla nevyriausybinėse organizacijose.

Visuomenei naudingais darbais vadinama pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius, kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.

Pašalpą gaunantis ir visuomenei naudingą darbą dirbti turintis asmuo turi padirbėti 40 valandų per mėnesį.

Kiek mėnesių jiems mokamos pašalpos, tiek mėnesių jie turi dirbti visuomenės labui.

Padeda kitais būdais

Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė paaiškino, kad tokia pareiga netaikoma tiems asmenims, kurie gauna pašalpą, bet dalyvauja užimtumo didinimo programoje.

Pašalpų gavėjai turi galimybę ir teisę pasirinkti, ką ir kur norėtų dirbti.

Tai reiškia, kad savivaldos, Užimtumo tarnybos darbuotojai, darbdaviai, nevyriausybinių organizacijų bei kitų įstaigų atstovai teikia kompleksinę pagalbą asmenims, nepasiruošusiems aktyviai ieškoti darbo.

Dažniausiai tokie žmonės būna ištikti nepalankių asmeninių aplinkybių. Jie būna įdarbinami nustatytam terminui arba jiems taikoma atvejo vadyba. Tai reiškia, kad dėl tam tikrų aplinkybių žmonėms, susiduriantiems su sunkumais ieškant darbo, vadybininkai padeda spręsti problemas ir padeda pasiruošti darbo rinkai.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemones vykdo Užimtumo tarnyba ir teikia paramą mokymuisi, judumui, darbo vietos įsteigimui bei pritaikymui.

Tokią pagalbą gaunantys bedarbiai taip pat neprašomi dirbti visuomenei naudingų darbų.