Jurbarkietės skriaudėjo byla artėja link pabaigos: skirs 5 metus kalėjimo ar ne?

Siūlo penkerius metus kalėjimo

Šią žinią portalui kauno.diena.lt patvirtino jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus.

„Mūsų pozicija tokia, kad teismas skirtų bausmę, kurios vykdymas būtų atidėtas. O prokuroras išsakė poziciją, kad bausmė būtų reali – penkeri metai“, – sakė kaltinamojo gynėjas.

Jis aiškino, kad pirmosios instancijos teismas jau yra paskyręs tokios trukmės bausmę. Tik nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, bausmė buvo sumažinta trečdaliu. „Kadangi buvo gauti prokuroro ir nukentėjusiųjų skundai, kurie turėtų sunkinti bausmę, tai reiškia, bausmė nebegali būti mažesnė nei penkeri metai. Klausimas tik tas, ar bausmė bus reali, ar atidėta“, – detalizavo O. Martinkus.

Kadangi buvo gauti prokuroro ir nukentėjusiųjų skundai, kurie turėtų sunkinti bausmę, tai reiškia, bausmė nebegali būti mažesnė nei penkeri metai.

Dvi lengvinančios aplinkybės

Paprašytas išvardyti argumentus, kodėl savo ginamajam prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, advokatas teigė, kad dar vyksta ginčas dėl lengvinančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. 

„Sunkinančių aplinkybių nėra, o lengvinančios yra dvi, kad: visiškai pripažino kaltę ir dėl to gailisi, bei atlygino žalą. Ginčo dėl žalos atlyginimo nėra, bet skirtingai vertinama, ar gailėjimasis ir prisipažinimas yra nuoširdus. Tai turi įtakos, ar teismas taikys bausmės vykdymo atidėjimą, ar ne. O argumentai – tokie: vis dėlto šis nusikaltimas yra atsitiktinis žmogaus gyvenime. Tokių dalykų anksčiau nebuvo, nes mano ginamasis buvo gerai charakterizuojamas tiek iki nusikaltimo, tiek dabar, praėjus beveik ketveriems metams po nusikaltimo. Kai padarė nusikaltimą, jis buvo nepilnametis. Kai teismas skiria bausmę, atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, lengvinančias aplinkybes, aišku, atsižvelgiama ir į nusikaltimą. Teismas turi plačias galias“, – kalbėjo O. Martinkus.

Atvyko į teismo salę

Antradienį Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė teigė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiųjų advokatė baigiamųjų kalbų posėdyje dalyvaus nuotoliniu būdu. Realiai į teismo salę buvo nusprendę atvykti tik O. Martinkus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis. Tačiau trečiadienį posėdžio salėje pasirodė ir byloje kaltinamas vaikinas.

„Tai buvo mano rekomendacija. Kadangi prokuroras ginčija, ar mano ginamasis prisipažįsta nuoširdžiai, ar ne nuoširdžiai. Jei jis būtų prisijungęs per „Zoom“ programėlę, būtų sunku jam sakyti savo paskutinį žodį – galėjo būti prastas vaizdo ir garso ryšys. Todėl žmogus turi atvykti tiesiai į teismą, kad jį matytų prokuroras ir teisėjai bei vertintų jo kelis žodžius. Mano ginamasis nėra iškalbus žmogus. Norėjau, kad betarpiškai į jį pažiūrėtų ir patys įsitikintų, kaip yra“, – aiškino pašnekovas.

J. Andriejauskaitės/BNS nuotr.

Pasak O. Martinkaus, jurbarkietės skriaudėjas pasakė, kad savo kaltę pripažįsta ir save smerkia bei pats dėl to išgyvena.

Galutinį sprendimą kaltinamo vaikino byloje teismas skelbs kovo 17 dieną.

Nebenori siųsti už grotų

Praėjusių metų gruodžio 21-ąją, kai Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistasis, jurbarkietės skriaudėjo advokatas O. Martinkus portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.

„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą“, – sakė nuteistojo gynėjas.

O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami. (...) Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.

Nukentėjusios merginos advokatas M. Vasiliauskas žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip.

„Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“

Tuo tarpu portalui delfi.lt jurbarkietės gynėjas pateikė dar kitokį komentarą. „Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui gruodį teigė M. Vasiliauskas.

Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam tuo metu taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Šiuos nuosprendžius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji.

Prokuroras siekia, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji iš pradžių prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nelaimė, suluošinusi gyvenimą

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.

Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.