Grupinis politikų seksas

Valstybės saugumo departamento, o tiksliau jos vadovo Arvydo Pociaus veiklos tyrimas virto dar vienu politiniu cirku.

Arba A.Pocius iš tikrųjų turi ką slėpti, arba jis galvoja apie kankinio aureolę, kad po to, kaip ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, padarytų svaiginančią politinę karjerą.

Parlamentarus už nosies vedžiojęs saugumo šefas sugalvojo su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu pamėtyti bumerangą.

Kadangi komitetas pareiškė nepasitikėjimą saugumo vadu, todėl ir komitetui rengiamas nepasitikėjimas saugumo veiklos tyrimu.

Metodas - ne naujas. Tačiau pirmą kartą naudojamas grupinis politinio žaginimo metodas. Anksčiau neįtinkančius prievartaudavo po vieną.

Tai ypač labai gerai buvo matyti buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos laikais.

Kai iš kai kurių žiniasklaidos puslapių liejosi užsakyti kaltinimai pagrindiniams R.Pakso oponentams: tuometiniams saugumo, parlamento, Ministrų kabineto vadovams Mečiui Laurinkui, Artūrui Paulauskui, Algirdui Brazauskui.

Nors Valstybės saugumo departamentas yra svarbi valstybės institucija, bet ne pasaulio bamba.

Politikams ji įdomi, kiek, ko ir apie ką saugumo darbuotojai turi surinkę.

Tas „kompromatas“ - labai veiksmingas sprogmuo partijų reitingams naikinti.

Tačiau Valstybės saugumo veiklos tyrimo spektaklis su išankstiniais nepasitikėjimais tai A.Pociumi, tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu klibina negerą mintį, kad visa tai vyksta ne šiaip sau.

Saugumo veiklos tyrimo audroje norima paskandinti 36 milijonų litų vertės skandalą dėl „Alitos“ privatizavimo.

Ne šiaip sau komisijos, kuri ištyrė „Alitos“ privatizavimo aferas, pirmininkui Jonui Pinskui statoma klizma, kad jis kasmet nugvelbia iš Seimo po 6,6 tūkstančio litų už išlaikymą parlamentaro biuro, kurį saugo pikti šunys ir aukšta tvora.