Dėl uosto žemės – revoliuciniai pokyčiai

Sąlygas diktuoja EK

Lietuvai nepavyko įrodyti EK, kad Klaipėdos uoste susiklosčiusi kitokia žemės nuomos tvarka nei daugelyje Europos uostų, yra naudinga uosto vystymui.

Įprastai ES uostų savininkai įrengia bendrojo naudojimo sistemas, kaip laivybos kanalai, krantinės, molai, navigaciniai ženklai, o taip pat sandėlius, talpyklas, krovos linijas, netgi nuperka kranus. Tada jis krovos pajėgumus viešai išnuomoja operatoriui. Pasibaigus vienam nuomos terminui nuomininką lengva keisti kitu.

Tuo tarpu Klaipėdos uoste susiformavę kitokie uosto žemės savininko – valstybės, kurią atstovauja Uosto direkcija, ir žemės nuomininkų santykiai. Siekiant efektyvaus Klaipėdos uosto vystymo ir valstybei stokojant pinigų į krovos techniką, sandėlius, kitą uostui reikalingą suprastruktūrą buvo leista investuoti privačioms kompanijoms. Juo labiau, kad jos po privatizavimo tapo šio turto savininkėmis.

Dabar pasibaigus žemės nuomos terminams jų lengvai nebeišprašysi iš uosto. Privatūs uosto naudotojai į uosto teritorijas bendrai imant yra investavę netgi daugiau nei valstybė.

Tuo tarpu EK laikosi nuostatos, kad uosto žemės nuoma ne konkurso būdu riboja naujų uosto paslaugų tiekėjų atsiradimą. Todėl uostų žemės nuomos procedūros turi būti viešos.

Lietuvoje buvo priimta nuostata, kad tvarkingai žemės nuomos sutartis vykdęs nuomininkas turi pirmumo teisę ją sudaryti iš naujo. EK tam nepritarė, laiko, kad ji neatitinka ES laisvės principų. Šią nuostatą teko naikinti.

Lietuvoje buvo nuogąstaujama, kad toks EK kategoriškas požiūris sulėtins Klaipėdos uosto vystymą. Uosto žemės nuomininkas žinodamas, kad pasibaigus nuomos terminui jam žemės gali nebepavykti išsinuomoti, gali pristabdyti investicijas.

Privalės išpirkti terminalus

Šiuo metu Vyriausybės institucijose jau svarstomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas. Jis numato revoliucinius Klaipėdos uosto žemės nuomos pokyčius. Bet tuo pačiu stengiamasi žemės nuomos tvarką sureguliuoti taip, kad nenukentėtų investicijos į uosto teritorijas.

Bus įvedama EK taip reikalaujama Klaipėdos uosto žemės nuomos viešoji procedūra. Bet kuris dabartinis uosto žemės nuomininkas nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalės rinkos verte perleisti jam uoste priklausantį nekilnojamąjį turtą tam, kuris laimės. Diskutuojama, kad kaip privalomas išpirkti turėtų būti ir kilnojamasis turtas, kaip krovos kranai. Žemės nuomos sutartis su naujuoju nuomininkų įsigaliotų tik po to, kai jis atsiskaitytu su senuoju savininku. Naujasis laimėtojas privalės įdarbinti visus buvusio nuomininko darbuotojus su garantijomis ir pateikti Uosto direkcijai dokumentus apie darbuotojų perkėlimą.

Tokios nuostatos užtikrintų uosto darbuotojų teises, dabartinių nuomininkų lūkesčius, kad pasibaigus nuomos terminui ir atsiradus naujam laimėtojui jų turtas uoste nebus nusavintas.

Pataisos – skubos tvarka

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą su pokyčiais dėl žemės nuomos siūloma svarstyti Seime ypatingos skubos tvarka. Siekiama, kad toks įstatymas įsigaliotų jau juo 2017 metų sausio 1 dienos.

Numatoma, kad įsigaliojus įstatymui susisiekimo ministras sudarys darbo grupę. Ji kvies visus uosto žemės nuomininkus per trejų metų laikotarpį atnaujinti dar galiojančias sutartis naujomis sąlygomis. Dėl sutarčių atnaujinimo sąlygų su kiekvienu naudotoju bus deramasi atskirai. Ilgiausias sutarčių terminas galės būti iki 50 metų.

Naujose sutartyse jau bus fiksuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įteisinta uosto žemės nuomos viešoji procedūra. Tai reiškia, kad pasibaigus atnaujintoms sutartims jau vyks vieši uosto žemės nuomos procesai.

Tie kas nepasirašys atnaujintų sutarčių žemės nuomos viešosios procedūros neišvengs. Ji bus pritaikyta po to, kai pasibaigs dabartiniai jų uosto žemės nuomos terminai.