Dėl artėjančio šildymo sezono – galvosūkis

Rekordus pasiekusi šilumos kaina klaipėdiečius verčia ne tik melsti šiltos žiemos, bet ir mąstyti apie šildymo būdo pakeitimą. Elektra ir malkomis besišildantys gyventojai džiaugiasi, kad jų sąskaitos mažesnės nei kaimynų. Tačiau specialistai pabrėžia, jog keisti šildymo būdą sudėtinga ir neracionalu.

Daugiabučių namų atnaujinimas Klaipėdos regione

Šiuo metu regiono gyventojai prašo renovuoti 41 daugiabutį namą.

Dabar atliekama 11 daugiabučių namų renovacija.

Dviejuose jų remonto darbus planuojama užbaigti šiemet.

Iš viso Klaipėdos regione yra renovuoti 46 daugiabučiai  namai.

Gali pranokti prognozes

Gamtinių dujų, iš kurių Klaipėdoje pagaminama didžioji dalis šilumos, kaina vis kyla. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, rugpjūtį šis kuras buvo 15 proc. brangesnis nei pernai tą patį mėnesį.

Prognozuojama, kad kitas šildymo sezonas labiausiai smogs miestų, kuriuose didžioji dalis šilumos gaunama iš gamtinių dujų, senų namų gyventojams.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, būtent tokie vartotojai yra pasmerkti milžiniškoms sąskaitoms.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija dar gegužę prognozavo, kad šiluma artėjančio šildymo sezono metu uostamiestyje vidutiniškai bus 2,4 proc. brangesnė nei praėjusio ir sieks 25,69 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Prognozės gali būti viršytos. Nuo rugsėjo Klaipėdoje įsigaliojusi šilumos kaina yra 8,17 proc. didesnė nei vidutinė praėjusio sezono ir siekia 27,14 cento už kilovatvalandę be PVM.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija numato, kad dėl dujų brangimo šiuo kuru šildomuose miestuose šilumos kaina gali būti nuo 27 iki 37 centų už kilovatvalandę be PVM.

Paprastai Klaipėdoje šiluma būna pigiausia, palyginti su kitais šį kurą naudojančiais miestais.

Džiaugiasi elektriniu šildymu

Praėjusio sezono metu klaipėdiečiai, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, už 60 kv. m ploto buto apšildymą vidutiniškai mokėjo 236 litus.

Kur kas mažiau ši paslauga atsiėjo renovuotų ir naujos statybos namų gyventojams. Už tokio pat buto apšildymą jie vidutiniškai mokėjo 108 litus.

Šildytis elektra kai kuriais atvejais yra pigiau nei centralizuotai. Taip šiluma apsirūpina Baltijos prospekto 113 daugiabutis namas. Jo bendrijos „Naudvaris“ pirmininkas Juozapas Alfredas Valavičius tvirtino, kad ši paslauga gyventojams atsieina pigiau nei kaimynams.

Praėjusio šildymo sezono metu, spaudžiant didiesiems šalčiams, klaipėdietis, gyvenantis 53 kv. m ploto bute, už elektrą iš viso sumokėjo apie 400 litų.

Tiek kainavo ne tik patalpų, bet ir vandens pašildymas, sunaudota elektra kitiems buto įrenginiams.

Taikomas mažesnis tarifas

Pirmininkas pasakojo, kad namas elektra šildomas nuo pat pastatymo. Pastatas turi savo transformatorinę.

„Klaipėdoje tikriausiai tai vienintelis toks daugiabutis“, – pastebėjo pirmininkas.

J.A.Valavičiaus teigimu, namui taikomi mažesni elektros tarifai nei kitiems gyventojams. Kilovatvalandė atsieina 39,8 cento.

„Labai nesibaiminame, kad elektra pabrangs keliais centais. Gerai tai, jog kiekvienas gyventojas gali reguliuoti šilumą savo bute. Kiekvienas nusistato, kiek nori ir išgali sumokėti“, – teigė pirmininkas.

Anot jo, patys gyventojai stengiasi taupyti šilumą – apšiltino viršutinį aukštą, užsandarino liftų šachtas, suremontavo rūsių ir bendro naudojimo patalpų langus.

„Žmonės pajuto, kad šilumos sunaudojama mažiau. Jei rūpinsies namu, tvarkysi jį, gyvensi šilčiau ir šildymas kainuos pigiau“, – pabrėžė J.A.Valavičius.

Budi naktimis katilinėje

Pigia šiluma džiaugiasi ir malkomis šildomo daugiabučio namo gyventojai.

Vienintelis toks Lietuvoje yra Kretingoje, Tiekėjų gatvėje. Praėjusio šildymo sezono metu 60 kv. m ploto buto apšildymas šeimininkui atsiėjo 60 litų per mėnesį.

Namo gyventojai už šildymą po litą už kvadratinį metrą moka visus metus. Surinkti pinigai naudojami malkoms įsigyti, katilinės naudojamai elektrai ir šildymo sistemai papildyti vandeniu.

Katilinėje naktimis budi darbo neturintys namo gyventojai.

Sąskaitomis už šildymą nesiskundžia butus iš centralizuoto į dujinį šildymą iškeitę gyventojai.

Senamiestyje 40 kv. m ploto bute gyvenantis klaipėdietis pasakojo, kad pernai šalčiausiu metu už dujas mokėjo 300 litų per mėnesį.

„Tokios sumos užteko ir patalpų šildymui, ir karšto vandens pašildymui, ir viryklei“, – tvirtino vyras.

Dalis mokesčių lieka

Daugiabučių namų gyventojams yra sudaryta galimybė pakeisti šildymo būdą. Tačiau tai padaryti sudėtinga.

Butų savininkai turi kreiptis į namo administratorių, o jis – organizuoti gyventojų susirinkimą. Jo metu priimamas sprendimas ir pavedama valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą.

Šis privalo savivaldybei pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato remonto projektui, pertvarkant šildymo sistemas.

Namo savininkų pritarimas taip pat reikalingas, kai norima nuo centralizuoto šildymo atjungti butą.

Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovo Virginijaus Zutkio teigimu, reikia nepamiršti, kad atjungus butą nuo namo sistemos savininkas išlieka jos bendrasavininkis. Todėl jis privalo prižiūrėtojui mokėti už šilumą bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose.

Keisti nepataria

Pasak V.Zutkio, kalbant apie artėjančio sezono prognozes, specialistų vertinimu, atsisakyti centralizuoto šildymo mieste neracionalu.

„Galimos alternatyvos daugiabučių namų gyventojams Klaipėdoje – šildytis elektra ar gamtinėmis dujomis – yra brangesnės. Kilovatvalandė elektros vidutiniškai kainuoja 46 centus, o centralizuoto šildymo – 29,6. Gamtinės dujos individualiems vartotojams šią vasarą pabrango apie 30 proc.“, – aiškino V.Zutkis.

Jo teigimu, individualaus šildymo sektoriuje pastebima priešinga tendencija – vartotojai, kurie gali, vietoje dujinio šildymo įsirengia kietojo kuro katilus.

„Nors kūrenimas malkomis ar anglimis sukelia nepatogumų, tačiau akivaizdu, kad individualiai šildytis dujomis daugeliui jau yra per brangu“, – pabrėžė V.Zutkis.

Priešinga tendencija nei anksčiau šiemet Klaipėdoje pastebima ir centralizuoto šildymo sektoriuje. Atsijungti nuo jo nori du butai, prisijungti du daugiabučiai, kuriuose yra 144 būstai.

Atsinaujinti trūksta pinigų

Skelbiant, jog artėjantis šildymo sezonas bus dar brangesnis nei praėjęs, gyventojai aktyviai domisi taupymo priemonėmis.

Daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės „Vitės valdos“ direktorius Jevgenijus Sakovskis pasakojo, kad klaipėdiečiai labiausiai domisi šildymo sistemos renovacija ir namo sienų apšiltinimu.

„Abu šie taupymo būdai yra efektyvūs. Tačiau labiau gyventojai domisi šildymo sistemų renovacija, nes, ją atlikus, galima sutaupyti 15–20 proc. energijos“, – komentavo vadovas.

Pasak J.Sakovskio, investicijos neretai gyventojus atgraso nuo atnaujinimo darbų.

Du Debreceno gatvės daugiabučiai namai buvo nusprendę šiltinti pastato sienas. Įvyko konkursas, išrinkti rangovai, bet žmonės persigalvojo.

„Gyventojai nori atnaujinti namus, taupyti, bet, sužinoję darbų kainas, iniciatyvos atsisako. Sienų šiltinimas yra brangus“, – pastebėjo direktorius.

Gyvatuku šildo grindis

Pasak V.Zutkio, labiausiai namo šildymo efektyvumas ir taupumas priklauso nuo šilumos punkto sureguliavimo ir šildymo sistemos subalansavimo.

„Tai profesionalų darbas. Kiekvienas namas ar bendrija pasirenka savo šildymo sistemų prižiūrėtoją ir turėtų aptarnaujančių specialistų klausti, ar viskas gerai“, – patarė vadovas.

V.Zutkis pabrėžė, kad taip pat būtų galima patikrinti, ar kas nors butuose nėra įsirengę papildomų radiatorių, antro gyvatuko grindims šildyti.

„Tokie prietaisai išbalansuoja viso namo šildymo sistemą ir vieni butai šąla, o kituose per karšta, nors visi turi mokėti vienodai“, – komentavo vadovas.

Smulkmenos išaugina sąskaitas

Anot specialistų, norint gauti mažesnes sąskaitas už šilumą, būtina imtis ir paprastų taupymo priemonių.

Po vasaros reikia apžiūrėti, ar laiptinėse yra visi stiklai, ar sandariai užsidaro jos durys, ar rūsiuose nesiaučia skersvėjai.

Rekomenduojama ir užklijuoti laiptinėje esančius langus. J.Sakovskis pabrėžė, kad tai elementarūs darbai, kuriuos gali padaryti kiekvienas žmogus.

V.Zutkis pastebėjo, kad paprastai žmonės butus užsandarina, o bendro naudojimo patalpas pamiršta.

„Mažos smulkmenos, esant didesniems šalčiams, gerokai išaugina sąskaitas už šildymą. Patikimiausias būdas mažiau mokėti už šildymą – šilumą taupyti visomis įmanomomis priemonėmis“, – priminė vadovas.