Buriuotojų byla prieš Seimo narį: ką nusprendė teismas?

Įgaliojimų viršijimo nenustatė

Seimo narys Stasys Šedbaras bandė įrodyti, kad Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu patvirtinti dokumentai dėl jachtų laivavedžių diplomavimo, įskaitant taisykles, liudijimus, formas, blankus, yra neteisėti.

Buvo teigiama, kad jas pasirašė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, nors turėjęs priimti ir tvirtinti šios sąjungos suvažiavimas arba bent taryba. Buvo iškelta prielaida, kad tokia tvarka prieštaraujanti Lietuvos Konstitucijai, nes dokumentą pasirašęs teisės aktų priėmimo kompetencijos neturintis asmuo – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi patvirtino, kad jachtų laivavedžių diplomavimo dokumentai yra galiojantys. Juos, įsakymu, nors ir pasirašęs Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, tačiau tam buvusi pritarusi šios sąjungos taryba. Prezidentas esantis įgaliotas asmuo, kuris pasirašęs svarbų dokumentą, kai šią funkciją jam delegavusi sprendimą priėmusi taryba.

Išskirtinė sritis

Buriuotojų rengimo ir diplomų išdavimo srityje daugelyje šalių yra visiškai kitokios sistemos nei įprastoje laivyboje. Buriavimo mokymą daugelyje šalių reguliuoja patys buriuotojai – įprasti laivybos inspektoriai šioje srityje neturi patirties ir kompetencijų.

Lietuvos buriuotojų sąjunga buriuotojų diplomavimo srityje veikia tarsi saugios laivybos institucija. Buriuotojų sąjungai deleguota vykdyti viešą vandens transporto reguliavimo srities funkciją – išduoti burinių jachtų laivavedžių diplomus, kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus.

Šioje sąjungoje yra patvirtintos kvalifikacinės komisijos, numatyta diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo tvarka. Taip pat patvirtintos Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės. Jas, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos burinių jachtų vadų diplomavimo taisyklės. Kai prieš tai jas įsakymu patvirtino Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas ir kilo ginčas neva dėl viršytos kompetencijos.

Dviguba kompetencija

Ginčas kilo ir dėl to, kad burinio laivo škiperiui kartu su teise valdyti tam tikros kategorijos burinę jachtą suteikiama teisė valdyti tam tikros vandens talpos motorinį laivą.

Tai neva esanti platesnė teisė nei ta, kuri susieta su buriavimu ir Lietuvos buriuotojų sąjungos kompetencija.

Tokią teisę numatė ir nuo 2001 m. galiojusios Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklės. Panaši tvarka buvo ir iki 2001 m., kai pagal jachtų vadų kvalifikacijos suteikimo nuostatus kvalifikacinius dokumentus išduodavo Vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcija.

Teisę, kai asmuo kartu su burinės jachtos diplomu gali valdyti ir tam tikros vandens talpos motorinį laivą, per Lietuvos buriuotojų sąjungą įgijo apie 4 tūkst. asmenų.

Lietuvos buriuotojų sąjunga teisme įrodė, kad jachtos kapitonui svarbu turėti ir motorinio laivo valdymo teisę. Akivaizdu, kad, kai nėra vėjo, jachtos škiperiui turi būti suteikiama teisė burinėje jachtoje naudotis varikliu. Taip pat variklis reikalingas ir įplaukiant į uostus, išplaukiant iš jų.

Diplomavimo dokumentuose nurodoma, kokio buringumo jachtą ir kokios vandentalpos motorlaivį gali valdyti jachtos kapitonas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija šioje vietoje dėl dvigubos kompetencijos, tai yra ir burlaivio, ir motorlaivio valdymo diplomo neįžvelgė jokio pažeidimo.