Beždžionių raupai Lietuvoje: kaip ruošiasi Klaipėda?

Mirties atvejai reti

Klaipėdos sveikatos biuro vadovės Jūratės Grubliauskienės teigimu, beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda.

"Šiuo metu didesnė rizika užsikrėsti beždžionių raupais kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu. Simptomai paprastai trunka dvi–keturias savaites ir išnyksta savaime negydomi. Pasitaiko komplikacijų, mirties atvejai reti. Imuninės sistemos nepakankamumu sergantys asmenys, maži vaikai ir nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma", – pabrėžė J.Grubliauskienė.

Simptomai paprastai trunka dvi–keturias savaites ir išnyksta savaime negydomi.

Pašnekovė nurodė pagrindinius ligos simptomus. Apie juos anksčiau paskelbė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

"Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu. Bėrimas paprastai prasideda per 1–3 d. nuo karščiavimo pradžios. Spuogeliai gali būti plokšti ar kiek pakilę, pripildyti skaidraus arba gelsvo skysčio, po to jie pasidengia šašu, išdžiūva, o šašai nukrenta. Odos pažeidimų (bėrimų) skaičius gali būti labai įvairus – nuo kelių iki kelių tūkstančių. Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse. Dabartinio registruojamo protrūkio metu dažnai nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas", – nurodė sveikatos biuro direktorė.

Jūratė Grubliauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Liga – užkrečiama

Pasak jos, užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, lytinių santykių metu, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, net per patalynę ar rūbus.

Taip pat žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis. Tik joms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamas.

Atsiradus simptomams – išbėrimui su pūslelėmis, pakilus temperatūrai, būtina kreiptis į gydymo įstaigą, konsultuotis su šeimos gydytoju telefonu arba nuvykti į ligoninės, kurioje yra infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.

Šiuo metu vadovaujamasi bendromis nacionalinėmis rekomendacijomis.

Sergant patariama laikytis gydytojo nurodymų, nevykti į darbą ar viešas vietas tiek, kiek nurodys gydytojas. Esant būtinybei būti tarp žmonių, reikia dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, pridengti išbėrimus.

Taip pat būtina laikytis higienos – nesinaudoti bendrais indais, įrankiais, rankšluosčiais, patalyne. Dezinfekuoti ir valyti paviršius.

Plano, kas Klaipėdoje bus daroma su į uostamiestį atvykusiais užsikrėtusiais asmenimis, kol kas nėra.

"Šiuo metu vadovaujamasi bendromis nacionalinėmis rekomendacijomis. Ar yra poreikis turėti atskirą planą Klaipėdoje, o gal jau jis ir rengiamas – atsakyti negaliu", – sakė J.Grubliauskienė.

Užsisakė apie 1,4 tūkst. dozių

Liepos mėnesio paskelbtais SAM duomenimis, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinos nuo šios ligos dozių.

Teigiama, kad skiepijami būtų vadinamieji kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio. Prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 m. ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.