Nors legendos apie kriptas po Kretingos bažnyčios šventoriaus žeme, netgi slaptus tunelius, sklandė jau seniai, jokių istorinių duomenų apie tai iki šiol nebuvo.

O dabar aiškėja, kad šiose legendose gali glūdėti didelė dalis tiesos.

„Netikėtai radome mūrinių struktūrų ir kuo giliau kasėme, tuo įdomesnės jos atrodė, – apie archeologų radinį kalbėjo „Praeities tyrimų instituto“ direktorius Simonas Sprindys, – manome, kad turime arba kriptą, arba osuarijų, kuris yra kaip kripta, tik jame nebūdavo originalių palaidojimų. Visas šventorius maždaug iki 1800 m. buvo kapinės, tai kasant duobę naujam kapui apačioje būdavo randama palaikų, kuriuos surinkdavo ir sudėdavo į tokią patalpą.“

Pasak direktoriaus, tokių statinių prie bažnyčių ir vienuolynų, vadinamų kaulynėmis, Lietuvoje nėra daug.

Nors Žemaitijoje jų aptinkama, apie esantį Kretingoje iki šių kasinėjimų nežinota.

Kad rasti tūkstančiai kaulų buvo sudėti į vieną krūvą, o ne atsirado suirus kūnams, S. Sprindžio teigimu, rodo 1,5 m gylyje esantis kone ištisas kaulų sluoksnis, grunto čia beveik neaptikta.

Ir kaulų kriptoje turėtų būti daugiau, nes kol kas ištirta tik 1 kv. m kriptos patalpos. Koks visas jos dydis, šiuo metu galima tik spėlioti.

Į daugybę kylančių klausimų galėtų atsakyti tolesni tyrimai.

Tolimesniems kasinėjimams atlikti reikalingos lėšos.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patikino, kad šių lėšų bus ieškoma – tiek Kretingos rajono savivaldybės biudžete, tiek kreipiantis į kitas valstybines institucijas.

„Mes kasmet skiriame lėšų religinėms bendruomenėms istorinių objektų tvarkymui. Ir dabar ieškosime lėšų tolesniems tyrimams atlikti, po kurių jau bus sprendžiama dėl galimo tolesnio kriptos atvėrimo visuomenei. Tai galėtų būti dar vienas objektas turistams pritraukti ir patiems kretingiškiams parodyti, kokią turtingą ir seną istoriją mes turime“, – teigė A. Kalnius.