Baltijos kruizai kenčia be carų blizgesio

Caro rūmų trauka

Jungtinio Kopenhagos ir Malmės uosto kruizų vadovas Hansas Ahlgvistas pranešė, kad šiemet Kopenhaga neteks maždaug 300 tūkst. jūrų turistų. Vietoj planuotų maždaug milijono jūrų turistų jų bus maždaug apie 700 tūkstančių.

Danijoje pripažįstama, kad Baltijos jūros kruizų verslas nukentės dėl to, kad jį palietė Rusijai įvestos sankcijos. Iš kruizinių maršrutų pašalintas Sankt Peterburgo miestas, kuris buvo vienas didžiausių Baltijos jūros turistų traukos objektų.

Aiškėja, kad šio miesto ir Leningrado srities buvusių carų rūmų blizgesys labiausiai traukė turistus iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Panaikinus Sankt Peterburgo, kaip kruizinio maršruto vietą, kelios Amerikos kruizinės laivybos linijos nutraukė savo veiklą Baltijos jūroje. Dėl to vien Kopenhagos uoste neliko 44 pačių didžiausių laivų.

Amerikos jūrų turistų noras pamatyti carinės Rusijos rūmus, Ermitažą Sankt Peterburge nebus įgyvendintas, todėl Baltijos jūros rinka šiemet neteks maždaug 25 proc. jūrų turistų. Tai pajus ne tik Kopenhaga, bet ir kiti didieji Baltijos jūros uostamiesčiai, nes Amerikos kruizų linijos dažniausiai rinkdavosi didžiausius miestus.

Svečias: 294 m ilgio kruizinis laineris "Norwegian Dawn" šiemet uoste lankysis net 8 kartus. / KVJUD nuotr.

Jūrinius kruizus keitė upiniai

Iki COVID-19 pandemijos ir iki Rusijos invazijos į Ukrainą Sankt Peterburgas buvo pagrindinis Baltijos jūros kruizų traukos centras. Kruiziniai laivai Sankt Peterburge stovėdavo vidutiniškai po dvi paras.

Jūrų turistų aptarnavimo kainos šiame mieste būdavo vienos didžiausių. Rusijos pajamos iš kruizų verslo lenkdavo visų šalių, įskaitant ir Daniją, kur dauguma kruizų prasidėdavo būtent iš Kopenhagos.

Šiais metais Sankt Peterburge visiškas jūrų kruizų štilis. Dėl karo, kurį Rusija sukėlė Ukrainoje, į Sankt Peterburgą neplaukė nė vienas Baltijos jūros kruizinis laivas, nors jis vienu metu gali priimti daugiau kaip 10 laivų.

Po dvejų COVID-19 pandemijos, kuri turėjo didelį poveikį kruizų verslui, metų daugelis kompanijų stengiasi daugiau užsidirbti, bandyti ekonomiškai sugrįžti į 2018-uosius.

Prieš karą, kuris prasidėjo vasario 24 d., buvo planuota, kad Sankt Peterburge lankysis per 200 laivų. Jų kiekis planuotas mažesnis nei įprastai, nes 2021 m., kai buvo sudarinėjami kruizų maršrutai, Rusijoje dar buvo neaiški situacija dėl COVID-19.

Dar prieš karą planuota, kad situacija dėl COVID-19 bus aiškesnė 2023 m. 2021 m. planuota, kad 2023-iaisiais Sankt Peterburge per sezoną lankysis 330 kruizinių laivų. Tai yra Baltijos kruizų verslas turėjo grįžti į maždaug 2018 m. lygį.

Rusijos invazija į Ukrainą sujaukė Sankt Peterburgo kruizinį verslą. Gali būti, kad ir 2023 m. tebegalios sankcijos Rusijos verslui, tarp jų ir kruizams.

Šiemet Sankt Peterburgo uoste lankosi tik nedideli pačios Rusijos kruiziniai, tiksliau, upiniai, keleiviniai laivai. Populiariausias maršrutas yra dviejų dienų kelionė iš Sankt Peterburgo į Ladogos ežero Valaamo salą, kur yra Rusijoje garsus vienuolynas.

Iš Sankt Peterburgo plaukioja ir upinis keleivinis laivas į Maskvą. Jis nėra patogus, nes upinis maršrutas iš Sankt Peterburgo į Maskvą yra 1 318 kilometrų. Kruizas vyksta nuo 8 iki 14 parų.

Klaipėdoje atsirado naujų linijų

Nepaisant to, kad šiemet Baltijos jūros kruizų sezonas be Sankt Peterburgo uosto yra išskirtinis ir blogesnis nei anksčiau, Klaipėdos uostui tai neturėjo didesnės įtakos.

Šiemet Klaipėdoje jau lankėsi beveik 40 kruizinių laivų, o iki sezono pabaigos planuoja atplaukti dar apie 20.

Sezonas Klaipėdos uoste yra kiek blogesnis nei buvo planuojama. Šiemet balandį skelbta, kad uoste lankysis 80 laivų. Realiai jų bus apie 60. Tai atitinka kruizinių laivų mažėjimo tendenciją,  apie kurią skelbė ir Kopenhagos uostas. Kai sumažėjo JAV kruizinių kompanijų laivų, dalies jų neteko ir Klaipėdos uostas.

Yra ir kitas niuansas – šiemet Baltijos jūroje atsirado daugiau naujų kruizų kompanijų ir laivų. Po dvejų COVID-19 pandemijos, kuri turėjo didelį poveikį kruizų verslui, metų daugelis kompanijų stengiasi daugiau užsidirbti, bandyti ekonomiškai sugrįžti į 2018-uosius.

"Šis kruizinių laivų sezonas Klaipėdos uostui turėtų būti ypatingas ir pirmąkart atvykstančių laivų skaičiumi. Įprastai Klaipėda kasmet sulaukdavo 5–6 naujų kruizinių laivų, tačiau šiemet pro Klaipėdos uosto vartus jau įplaukė 9 kruiziniai laivai, kurie svečiavosi pirmąkart. Visų jų kapitonams įteikti uostamiesčio herbai", – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier.

Didžiųjų laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uostą, procentas taip pat auga kasmet. Skaičiuojama, kad net 70 procentų Klaipėdos uoste šiemet viešinčių kruizinių lainerių yra ilgesni nei 200 metrų.