Baltijos jūros regione – žaliųjų uostų koncepcijų kūrimo bumas

Nebrangios koncepcijos pasiūlymas

Ne išimtis ir Klaipėdos uostas. Uosto direkcijos skelbtame Žaliojo uosto koncepcijos kūrimo konkurse mažiausią kainą pasiūlė „Smart Continent LT“ kompanija. Ji koncepciją pasisiūlė sukurti už 38115 eurų, kai antroje vietoje likusio pasiūlymo vertė buvo per 111 tūkst. eurų.

Tai gali sukelti minčių, kad žaliojo kurso tyrimai kol kas yra itin nekonkretūs, į juos gali būti žvelgiama ir gana paviršutiniškai.

Tikimasi, kad Klaipėdos uoste bus apibrėžta uosto aplinkos apsaugos politika, jos prioritetinės kryptys, pasiūlytos žaliojo uosto koncepcijos įgyvendinimo schemos ir planai, pateikti konkretūs siūlymai, kaip uosto veiklą derinti su aplinkos apsauga.

Kokybiškos žaliojo uosto koncepcijos su aiškiomis idėjomis, novatoriškais sprendimais ir kokybiškais rezultatais laukia ne tik Uosto direkcija, bet ir krovos kompanijos.

Žaliojo uosto koncepcija yra tarsi išganymas, nes ją įgyvendinant gali mažėti jau ne vienus metus esanti priešprieša tarp Klaipėdos uosto ir miesto.

Aplinkosauga kaimynų uostuose

Pastaruoju metu daugelyje Baltijos uostų, be jau daug metų įprastos dėstymo apie uosto saugumą, atsiranda nauja išraiška apie žaliąjį uostą. Pavyzdys – pagrindinis Klaipėdos uosto konkurentas regione Rygos uostas. Jis skelbiasi, kad yra vienas ekologiškiausių uostų Europoje. Tačiau, išskyrus tradicinius teiginius, kad uostas laikosi aplinkos kokybės nustatytų reikalavimų ir jį kontroliuoja Latvijos valstybinė aplinkos tarnyba, kokių nors konkrečių aplinkos apsaugos naujovių ir inovacijų nepateikta.

Natūralu, kad tiek Ryga, būdama Daugavos upės žiotyse, tiek Ventspilis, būdamas Ventos upės žiotyse, ar Klaipėdos uostas, būdamas Kuršių marių sandūroje su Baltijos jūra, privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Geriausi regiono pavyzdžiai

Žaliojo uosto koncepciją tai apibrėžia gerokai plačiau. Uostai turi ne tik saugoti aplinką, bet ir siekti, kad laivai, kiti uosto mechanizmai jos neterštų.

Geriausias žaliojo uosto pavyzdys regione, ko gero, yra Švedijos Geteborgo uostas prie Skagerako / Kategato sąsiaurio. Jis vienas pirmųjų regione buvo priėmęs nuostatą, kuri skatino į uostą plaukti mažiau taršius laivus.

Neseniai Geteborgo uosto administracija paskelbė, kad prie Skarviko esančiame naftos produktų terminale stovintys tanklaiviai privalo išjungti laivų pagalbinius variklius ir naudotis iš kranto teikiama elektros energija. Tai yra tik viena, bet pati naujausia ir konkreti Geteborgo uosto aplinkosaugos priemonė.

Panašių idėjų ir kur kas daugiau galima rasti ir kituose Baltijos jūros ar jos prieigos uostuose. Neseniai Lenkijos Gdynės uostas skelbė apie planuojamą gerokai išplėstą įvairių robotų naudojimą uosto veikloje.

Tikėtina, kad po kelių mėnesių pristatant Klaipėdos žaliojo uosto koncepciją bus konstatuota ne tik aplinkos monitoringo duomenys Klaipėdos uoste, bet ir pateikta daugybė pavyzdžių, kaip yra kituose uostuose, kaip padaryti Klaipėdos uostą patrauklesnį su daugybe žaliojo uosto idėjų.