Archeologiniai Šv. Jono bažnyčios tyrimai: atskleista tik dalis paslapčių

  • Teksto dydis:

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvusios Šv. Jono bažnyčios vietos (Turgaus g. 24, Klaipėda) archeologinius tyrimus atliko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) darbuotojai. Ieškoma galimybių atstatyti kelis amžius čia stovėjusią Šv. Jono bažnyčią. Klaipėdos senamiestis atgautų savo istorinį veidą.

Ilgą laiką tik gyvatvorė žymėjo vietą, kur kelis šimtmečius į dangų kilo Šv. Jono bažnyčios bokštas. Per savo gyvavimo istoriją pastatas degė, buvo vėl atstatomas, o galiausiai po Antrojo pasaulinio karo buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tačiau yra vilčių, kad po aštuoniasdešimties metų pertraukos bažnyčia vėl bus prikelta.

Tyrimais nustatyta, kad statant bažnyčios pamatus buvo naudojami stambūs lauko akmenys, o jų tarpai užpildyti smulkesniais (taip pat ir grindinio) akmenimis, plytgaliais.

„Istorinės Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projektas pripažinta svarbiu valstybei. Tad pirmiausia buvo nuspręsta atlikti vietos, kurioje stovėjo bažnyčia, archeologinius tyrimus. Juos atlikus, atidengta apie 30 proc. statinio pamatų. Vokietijoje rasti originalūs bažnyčios brėžiniai, tad atstatomi maldos namai galėtų būti tokie, kokie buvo po 1856–1858 m. rekonstrukcijos“, – pasakojo Zigmas Arcišauskas, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.

Archeologiniai tyrimai patvirtino žinomus bažnyčios istorijos faktus

„Per rugpjūčio–spalio mėnesius ištyrėme 606 kv. metrų plotą, atidengėme bažnyčios bokšto, sienų pamatus, juose išmūrytus šešis kontraforsus, dvi vidaus kolonas, dvi puskolones, nežinomo mūrinio priestato pamatus šiaurinėje bokšto dalyje (iki 1854 m. gaisro), šildymo sistemą, grindinio likučius, kapų vietas. Surinkome įvairių XVI–XX a. radinių – ir iš nugriautos bažnyčios,  ir patekusių čia iš kitur“, – komentavo archeologinių tyrimų radinius dr. Raimonda Nabažaitė, KU BRIAI mokslo darbuotoja.

Pasak pašnekovės, bažnyčios apdailos ir funkcinių elementų rasta nedaug, tai: akmens ir marmuro plytelių fragmentai, grindų ir sienos glaisto dalis su išlikusių plytelių spaudu, išorinio sienų tinko elementai, skalūninės stogo dangos, vitražo švininių juostelių bei stiklo fragmentų, keletas dekoratyvinių elementų, metalinių tvirtinimo detalių ir kt.

„Tyrimais nustatyta, kad statant bažnyčios pamatus buvo naudojami stambūs lauko akmenys, o jų tarpai užpildyti smulkesniais (taip pat ir grindinio) akmenimis, plytgaliais. Pamatuose sveikos plytos yra vieno standarto, kuris taikytas bažnyčiai statyti 1706 m. Tuo tarpu bažnyčios griuvenose rasta net kelių skirtingų rūšių ir dydžių plytų. Jos liudija, kad po 1854 m. gaisro ar kitų bažnyčios tvarkybos darbų naudotos įvairesnės plytos“, – dalijosi pastebėjimais dr. R. Nabažaitė.

Archeologinių tyrimų radiniai patvirtina bažnyčios istorijos faktus, o visa ši informacija pasitarnaus prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Archeologiniams tyrimams atlikti skirta 20 tūkst. eurų, jie finansuoti iš Paveldotvarkos 2020 m. programos, kuri tvirtinama kultūros ministro įsakymu, lėšų.

Bažnyčios statyba domėjosi pats Prūsijos karalius Frydrichas V ilhelmas IV

Šv. Jono bažnyčios istoriją 2017 m. parengtoje studijoje išsamiai aprašo dr. Vasilijus Safronovas, KU BRIAI vyriausiasis mokslo darbuotojas. Toliau pateikiama būtent šioje studijoje užfiksuoti bažnyčios istorijos faktai.

Šv. Jono parapijos Klaipėdoje pradžios tašku laikytini 1258-ieji. Žinomi keli XIII a. dokumentai, kuriuose Klaipėdoje minima Šv. Jono bažnyčia. Pavyzdžiui, viename jų – 1258 m. liepos 27 d. akte, rašoma, jog Šv. Jono bažnyčia paverčiama parapine bažnyčia, skirta Klaipėdos (Mimelemburgo) miestiečiams. Seniausi parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės upės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Tiksliai žinoma, kad iš pastarojo sklypo į minėtoje studijoje nagrinėjamą vietą parapija persikėlė 1706-aisiais. Beje, parapija ir bažnyčia, buvusi Turgaus g. sklype, Šv. Jono vardu imta vadinti tik 1857 m.  Nuo XVI a. vidurio iki XIX a. vidurio ji buvo vadinama Vokiečių, Liuteronų ar Miesto bažnyčia.

Šv. Jono bažnyčios vietoje stovėjusios jos pirmtakės likimas nėra visiškai aiškus. Tačiau tikrai žinoma, kad „1696 m. gegužės 14 d., dieną prieš tai atlaikęs mišias senojoje bažnyčioje, karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas naujoje bažnyčios statybvietėje padėjo kertinį akmenį.“ Nauji maldos namai pašventinti 1706 m. sausio 18 d.

Sunkus išbandymas klaipėdiečius užklupo 1854 m. – per spalio 4–6 d. siautusį gaisrą sudegė net trys bažnyčios, tarp jų – ir Vokiečių. Jos netektis buvo apmaudi dar ir dėl to, kad miestiečiai, gaisrui prasidėjus, šiuose maldos namuose bandė slėpti savo auksą, sidabrinius daiktus ir netgi grynuosius pinigus, tikėdamiesi, kad gaisras jų nepalies. Deja... Po šio gaisro bažnyčia buvo atstatyta labai sparčiai – 1857 m. rugsėjo 13 d. įvyko jos pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., ši ceremonija surengta dar nebaigus atstatymo darbų. Bokštas, kuriam iškelti iki smailės pritrūko lėšų, buvo užbaigtas tik po šešerių metų, 1863-aisiais. Beje, projektuojant naująją bažnyčią, prie šių darbų netiesiogiai prisidėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV.

Naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 m. buvo visiškai nugriauta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tokiais tempais ilgai statys...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Paupių gyventojai piktinasi niokotojais: kol vieni gražina, kiti kenkia
    Paupių gyventojai piktinasi niokotojais: kol vieni gražina, kiti kenkia

    Kol vieni paupiškiai puoselėja savo rajoną, organizuoja talkas ir sodina gėles, kitiems rankas niežti sunaikinti sukurtą grožį, paliekant po savęs šiukšlių kalnus, nuorūkas ar aprašinėtus naujai įrengtus suoliukus &ndash...

  • Sakurų parko siluetas jau įgauna formas
    Sakurų parko siluetas jau įgauna formas

    Tarp Žvejų rūmų ir Klaipėdos Naujosios apaštalų bažnyčios maždaug hektaro dydžio rengiamo Sakurų parko siluetas jau įgauna formas. Požeminiai darbai jau beveik baigti, formuojami takeliai, įrengtos sūpynės vaikams. Savivaldybės atstovai...

    4
  • Kariai uostamiestyje surengs žygį
    Kariai uostamiestyje surengs žygį

    Pirmadienį oficialiai susipažino ir rankas vienas kitam paspaudė uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados "Žemaitija" vadas ...

  • Smėlis uostamiesčio gatvėje – lyg paplūdimyje
    Smėlis uostamiesčio gatvėje – lyg paplūdimyje

    Naujai išklotos trinkelės Vingio gatvėje trikdo gyventojus. Esą kur bepažvelgsi – smėlis, trinkelių per jį beveik nematyti, o vaikščiojimas čia primena paplūdimį dėl į batus pribyrančio smėlio. ...

    2
  • Girulių kempinge verda gyvenimas: atvažiuoja ir užsieniečių
    Girulių kempinge verda gyvenimas: atvažiuoja ir užsieniečių

    Poilsiautojų srautus Girulių kempinge reguliuoja oras, kuris šią vasarą gana palankus vasaroti ir palapinėse. Kempingą vėl prižiūrinčio Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro atstovų teigimu, turistų iš užsienio neatgras...

  • Pušinio keliaujančio kuoduočio kelionė
    Pušinio keliaujančio kuoduočio kelionė

    Ne kasmet galima stebėti ir stebėtis keista Kuršių nerijos retenybe – pušinio keliaujančio kuoduočio vikšrų karavanu, kuris gali nusidriekti iki pusantro metro ilgio, o gal ir daugiau. Kolonos vedlys išleidžia ši...

  • A. Armonaitė: mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga – šansas Klaipėdai
    A. Armonaitė: mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga – šansas Klaipėdai

    Klaipėda iš visų Lietuvos miestų turi didžiausią potencialą ateityje pritraukti su Baltijos jūros ištekliais, arba vadinama mėlynąja ekonomika ir aplinkosauga susijusias investicijas, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušr...

    3
  • Palangos pliažuose – daugiau apsaugos: tvarką prižiūri ne tik gelbėtojai, bet ir policija
    Palangos pliažuose – daugiau apsaugos: tvarką prižiūri ne tik gelbėtojai, bet ir policija

    Palangos gelbėtojai, policija ir jos rėmėjai praėjusią savaitę pradėjo žvalgyti tvarką paplūdimiuose. Toks dėmesys daugumui pliaže palaikyti atkreiptas po keletos tragiškai pasibaigusių įvykių, nusinešusių poilsiautojų gyvybes, p...

    5
  • Karių pratybos – ir Kuršių mariose
    Karių pratybos – ir Kuršių mariose

    Rugpjūčio 9–12 dienomis Alksnynės gynybiniame komplekse ir Kuršių mariose vyks Portugalų rotacinių pajėgų ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ (toliau...

    2
  • KU archeologai Kukuliškių piliakalnyje aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją
    KU archeologai Kukuliškių piliakalnyje aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją

    Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda kasinėjimų Kukuliškių piliakalnyje metu aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją Lietuvoje, pirmadienį pranešė universitetas. ...

Daugiau straipsnių