Energetinės nepriklausomybės simbolis: SGD terminalas „Independence“ – oficiali Lietuvos nuosavybė

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, laivas-saugykla – bendras viso regiono energetinio atsparumo simbolis.

„Einant laikui, laivas tapo Lietuvos politinės valios simboliu, pademonstravo mūsų įsipareigojimus siekti energetinės nepriklausomybės. Projektas pakeitė mūsų energetinį pažeidžiamumą stiprybe, priklausomybę – autonomija“, – penktadienį „Independence“ perdavimo Lietuvai ceremonijoje Klaipėdoje sakė G. Nausėda.

Joje šalies vadovas perdavė Lietuvos vėliavą specialiųjų operacijų kariams, kurie trispalvę nuplukdė bei iškėlė laive.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Renginyje taip pat dalyvavę Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai gyrė Lietuvą už jos sprendimą stiprinti Baltijos šalių ir Lenkijos saugumą.

Lenkijos vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) laivą vadino „didžiule Lietuvos sėkme“.

„Šiandien matome ir nuoširdžiai vertiname savalaikį Lietuvos sprendimą diversifikuoti energijos tiekimą bei pagerinti regiono energetinį saugumą ir atsparumą“, – ceremonijoje pabrėžė A. Duda.

„Jis tapo ne tik Lietuvos bet ir Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos energetinio saugumo simboliu“, – teigė Estijos prezidentas Alaras Karisas.

2014-aisiais prezidente buvusi ir SGD terminalo iniciatore laikoma Dalia Grybauskaitė kalbėjo, jog sprendimas turėti šį  terminalą priimtas sudėtingais laikais, kai visame pasaulyje ir Lietuvoje buvo gili ekonominė krizė.

„Po 2010 metų sprendimas buvo labai aiškus, kad negalime priklausyti nuo Rusijos, ypač dujų. Negalėjome pakęsti to spaudimo, kuriuo jie norėjo priversti mus atsiklaupti ir tapti korumpuotais politikais“, – ceremonijoje sakė D. Grybauskaitė.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Pasak jos, „Independence“ tuo metu buvo pirmasis regione ir antrasis Europoje SGD laivas-saugykla.

„Tuo metu rinkos nebuvo. Laivus galėjome tik išsinuomoti, bet neįsigyti“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Buvusi šalies vadovė dėkojo Norvegijai, kurios bendrovė atlaikė Rusijos spaudimą.

„Pasiūlymus (statyti laivą – BNS) pateikė penkios valstybės, bet Rusija keturias iš tų valstybių pašalino. Ir mes nebendradarbiavome su tomis valstybėmis. Bet Norvegija atsilaikė“, – teigė buvusi prezidentė.

Laivą už 138,04 mln. eurų iš Norvegijos bendrovės „Hoegh Evi“ penktadienį išpirko valstybės valdoma bendrovė „KN Energies“.

„Projektas nutraukė Rusijos energetinį monopolį ir sumažino dujų kainas. Tačiau jis susijęs ne tik su ekonominėmis naudomis. Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuva dar kartą parodė savo tvirtą narystę tarptautinėje bendruomenėje“, – renginyje kalbėjo „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Iki šiol su Singapūro vėliava plaukiojęs „Independence“ išbrauktas iš šios šalies laivų registro.

„Hoegh Evi“ įmonė Lietuvoje dar iki 10 metų liks jo operatorė, o maksimali sutarties su ja suma – 225 mln. eurų.

„KN Energies“ tapus laivo-saugyklos savininke paslaugų kaina terminalo naudotojams iš esmės nesikeis.

2022-ųjų balandį Lietuvai visiškai nutraukus rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Klaipėdos SGD terminalas tapo pagrindiniu šalies dujų tiekimo šaltiniu.

SGD laivo nuoma bendrovei „KN Energies“ per dešimt metų kainavo apie 689 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 651 mln. eurų).

27 faktai apie SGD laivą-saugyklą „Independence“

Lietuvai penktadienį perėmus prieš dešimtmetį į Klaipėdą atplaukusį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“, BNS skelbia pagrindinius faktus apie SGD terminalo ir laivo projektą.   

2008 m. vasarį Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nutarė rengti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimą.

2010 m. liepą Vyriausybė nusprendė Klaipėdoje statyti iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo SGD terminalą ir įgaliojo bendrovę „Klaipėdos nafta“ rengti projektą.

2011 m. gegužę Vyriausybė sudarė specialią komisiją, kuri turėjo paspartinti SGD terminalo projekto įgyvendinimą.

2011 m. liepą Vyriausybė SGD terminalą pripažino valstybinės reikšmės projektu.

2011 m. rugsėjį „Klaipėdos nafta“ paskelbė tarptautinį SGD terminalui skirto laivo pirkimo konkursą.

2012 m. sausį paskelbta, kad SGD laivą-saugyklą statys konkursą laimėjusi Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“, o jo nuoma „Klaipėdos naftai“ per 10 metų kainuos 689 mln. JAV dolerių.

2012 m. kovą „Klaipėdos nafta“ pasirašė SGD laivo nuomos sutartį su „Hoegh LNG“.

2012 m. birželį Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį Klaipėdoje pradėti SGD terminalo statybą. 

2012 m. rugsėjį Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ oficialiai pradėtas statyti SGD laivas-saugykla.

2012 m. lapkritį Europos Komisija paskelbė, jog regioninis Baltijos šalių SGD terminalas Lietuvoje kainuotų brangiausiai ir išbalansuotų dujų tinklą. Ji lėmė, kad terminalui nebuvo skirta europinė parama ir Lietuva jį turėjo statyti savo lėšomis. 

2013 m. gegužę „Klaipėdos nafta“ pasirašė 33,25 mln. eurų vertės sutartį su Vokietijos koncernu „PPS Pipeline Systems“ dėl SGD terminalo dujotiekio statybos. Tą patį mėnesį Pietų Korėjoje statomas SGD laivas nuleistas ant vandens.

2014 m. vasarį  SGD laivas statykloje „Hyundai Heavy Industries“ pakrikštytas „Independence“ vardu, o gegužę jis paliko uostą.

2014 m. birželį Šiaurės investicijų bankas suteikė bendrovei „Klaipėdos nafta“ iki 35 mln. eurų, o Europos investicijų bankas – iki 87 mln. eurų paskolas SGD terminalo projektui.

2014 m. rugpjūtį dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ pasirašė iki 870 mln. eurų vertės SGD tiekimo sutartį.

2014 m. spalio 27 d. laivas „Independence“ įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą, o kitą dieną atplaukė laivas, atgabenęs pirmąjį SGD terminalui skirtą bandomąjį dujų krovinį.

2014 m. gruodžio 3 d. oficialiai pradėjo veikti Klaipėdos SGD terminalas.

2014 m. gruodžio 23 d. į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis komercinis SGD krovinys. Dujovežis „Arctic Aurora“ atgabeno apie 140 tūkst. kubų „Statoil“ dujų.

2018 m. gruodį Seimas leido iki 2024 metų pabaigos išpirkti SGD laivą-saugyklą.

2019 m. gruodį „Klaipėdos nafta“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) pasirašė 134,1 mln. eurų paskolos sutartį, skirtą sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus.

2020 m. kovą „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su NIB dėl iki 160 mln. eurų paskolos, skirtos SGD laivo-saugyklos įsigijimui.

2021 m. liepą „Klaipėdos nafta“ paskelbė SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pirkimo konkursą, tačiau jame  nesulaukta nė vienos paraiškos.

2022 m. vasarį „Klaipėdos naftos“ akcininkai pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“ už 153,5 mln. JAV dolerių.

2022 m. gegužę Vyriausybė pritarė „Independence“ registravimui Lietuvoje.

2022 m. spalį „Klaipėdos nafta“ paskelbė laivo operatoriaus mažiausiai 5 metams konkursą.

2023 m. rugsėjį paskelbta, kad „Independence“ operatore 5 arba 10 metų bus tuometinės laivo savininkės „Hoegh LNG“ įmonė Lietuvoje „Hoegh LNG Klaipėda“.

2024 m. kovą „Hoegh LNG Klaipėda“ ir „KN Energies“ pasirašė tai numatančią sutartį.

2024 m. gruodžio 6 d. Laivą „Independence“ perduotas Lietuvai – „KN Energies“ Norvegijos kompanijai „Hoegh Evi“ už jį sumokėjo 138,04 mln. eurų, laivas įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre.