AAD: „Kretingos vandenų“ nuotekos neigiamo poveikio vandens telkiniams nepadarė

Pasak pranešimo, lapkričio 9 dieną Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė vandens mėginius iš Tenžės upėje aukščiau bei žemiau Kretingos miesto nuotekų valyklos išleistuvo ir Akmenos-Danės upės žiotyse vandens užterštumo nustatymui.

Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad tirtų parametrų (biocheminis deguonies suvartojimas, azotas ir jo junginiai, fosforas ir jo junginiai, skendinčios medžiagos) koncentracijos neviršijo ribinių verčių, nustatytų karpiniams vandens telkiniams.

Iš „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos į aplinką išleistos buitinės nuotekos buvo smarkiai praskiestos lietaus vandeniu, todėl neigiamo reikšmingo poveikio vandens telkiniams, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nebuvo padaryta.

Anot departamento, išleidus dalį nevalytų nuotekų, į aplinką pateko 6405,6 kubinių metrų nuotekų.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš avarinio išleistuvo paėmus nuotekų mėginius, gauti tyrimų rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos viršijo nuotekų išleidimui į aplinką nustatytus parametrus. Pavyzdžiui, biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras normatyvus viršijo 2,8 karto, o skendinčių medžiagų – 11,23 karto.

Anot departamento, lyginant su kitais nevalytų nuotekų išleidimo atvejais, situacija nėra pavojinga.

„Išleistos nevalytos nuotekos buvo smarkiai praskiestos dideliu kiekiu kritulių vandens, todėl teršalų koncentracijos, nors ir viršijo normatyvus, nėra labai didelės. Dėl nuo lietaus pakilusio Tenžės upės vandens, šios nuotekos dar kartą gamtinėje aplinkoje buvo atskiestos ir į aplinką pateko dar mažesnės teršalų koncentracijos“, – nurodė AAD.

Bendrovei „Kretingos vandenys“, turinčiai taršos leidimą ir išleidus teršalus per avarinį išleistuvą bei apie tai informavus departamentą, reikės susimokėti didesnį mokestį už išleistus teršalų kiekius su nevalytomis nuotekomis.

AAD atkreipė dėmesį, kad tokie taršos incidentai negali būti toleruojami. Ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybė bet kurioje Lietuvos vietovėje auga, todėl visos savivaldybės ir nuotekų tvarkymo įmonės turi įvertinti nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę ir imtis priemonių jų atsparumui klimato pokyčiams didinti.

Ekstremali situacija Kretingos rajono savivaldybėje buvo paskelbta valymo įrenginiams per parą sulaukus daugiau nei keturis kartus vidurkį viršijančio vandens kiekio. Jo sankaupas Kretingos valdžia su tarnybomis nusprendė iš nuotekų vamzdynų išleisti į upę – taip siekta išvengti valymo įrenginių gedimo.

Praėjusį trečiadienį ekstremali situacija buvo atšaukta baigus likviduoti padarinius.