Uostamiesčio Parodų rūmuose – meno festivalis „Faktas-Forma’2023“

Siekia atkreipti dėmesį

Tarptautinis formos meno festivalis šiemet dedikuojamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Todėl ir jo pagrindinė paroda „Susijungimas“ atspindi ryšius bei galimas sąsajas tarpusavyje, kurios užsimezga veikiant dėl vieno bendro tikslo – dėl kūrybos.

Formos ir formato meninis tyrimas yra ir edukacinė visuomenės informavimo strategija, siekianti atkreipti dėmesį į skulptūros, 3D meno studijų programas ir kūrybines praktikas Lietuvoje.

Projektą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė, projekto menotyrininkė – Danguolė Ruškienė. Paroda veiks iki rugpjūčio 13 d. Po parodos atidarymo, 18.30 val., lankytojai bus kviečiami į Parodų rūmų kiemą, kuriame gros didžėjus Vitalijus Lipo.

I. Zdanevičiūtė. Kūrybos procesas. „Limen“. 2023 m. Organizatorių nuotr.

Pakoregavo uždavinius

Kaip ir anksčiau vykusių šalies mažosios plastikos parodų, vėliau išplėtotų iki festivalinio formato – „Faktas-Forma“, esminis tikslas – parodyti kuo platesnį autorių ir jų kūrybinės raiškos spektrą.

Į įžanginį festivalio „Faktas-Forma’2023“ renginį – Algirdo Boso retrospektyvinę parodą „Plaukikas“ klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti dar kovo pradžioje. O festivalio programą pradėjo kovo viduryje vykęs LDS Klaipėdos skyriaus skulptorių forumas, kuriame buvo aptartos viešosios skulptūros ir formos meno aktualijos šiandieniniuose, nuolat kintančiuose kontekstuose. Visą šį laiką buvo atrenkami ir pristatomi pačios įvairiausios skulptūrinės formos kūriniai. Tokiu būdu lyg dėlionė buvo formuojamos ekspozicijos, surandant vis originalesnius kūrinių pristatymo būdus. Natūraliai subrendęs klausimas – ar toks dėlionės formavimas gali atspindėti pagrindines tendencijas, aktualijas, temų ir formų pokyčius šiandieniniame plastikos mene? – pakoregavo šiemečio formos meno festivalio uždavinius.

Prieš tai sėkmingai eksploatuotas mažosios plastikos, skulptūros autorinis fragmentiškumas buvo naudingesnis kuratoriams, kuriantiems įspūdingą dėlionę iš atskirų menininkų kūrinių tarsi naują didesnės apimties kūrinį. Tačiau tokie sprendimai mažiau pasitarnauja tyrimams, kuriais būtų galima apčiuopti kintančių sąlygų įtakas ir procesus, analizuojant nuoseklią šios meno srities raidą.

E. Perševicas. Legenda apie Karostos undinę. 2020 m.

Pristato šešių autorių kūrinius

Todėl šiemet nutarta pagrindinę festivalio dalį – parodą „Susijungimas“ sudaryti iš atskirų ekspozicijų, pristatančių šešių autorių kūrinius.

Tai Andriaus Janulio darbų paroda „Sezono belaukiant“, Marijos Šnipaitės paroda „Per ilga naktis“, Egono Perševico (Latvija) paroda „Grožis ir kiti bjaurūs dalykai“, taip pat Donato Repeikos meninis tyrimas / paroda „Objektai“, Ignės Zdanevičiūtės meninis tyrimas / instaliacija „Limen“ ir Simonos Martinkutės meninis / mokslinis tyrimas ir instaliacija, videodokumentas, performansas „Švie …–…“. Visi autoriai yra viduriniosios ir jaunosios kartos menininkai, kūrybines iniciatyvas vystantys formos ir formato mene, aktualizuojantys asmeninę kūrybą tarpdisciplininiuose, konceptualiuose kontekstuose, istorinės retrospektyvos ir kitų medžiagų tyrimuose.

M. Šnipaitės parodos „Per ilga naktis“ fragmentas. Organizatorių nuotr.

Vis dėlto pagrindinis festivalio tikslas ir šiemet lieka nepakitęs. Ir dabar siekiama žiūrovams parodyti daugiaprasmius skulptūrinės formos autorinius sprendimus – mažosios formos, šiuolaikinės skulptūros, objekto meno, instaliacijų ir kt. kūrinius, glaudžiai siejant juos su erdve, aplinka ir žmogumi. Visa tai ne tik jungtys, bet ir žymiai platesni kontekstai, apimantys lauką, esantį aplink jas.

A. Janulis. Kelmučiai. 2023 m. Organizatorių nuotr.

Dar viena festivalio paroda – mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“ liepos 21 d. 17 val. bus pristatyta Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6, II a.).