Uostamiesčio Parodų rūmuose – knygos menas, fotografijos, tapyba ir menininkų tyrinėjimai

Atverskime knygą kartu

Pirmą kartą Klaipėdoje vyksiantis knygos meno festivalis kviečia susipažinti su materialiąja knygos puse. Festivalio šūkis – „Atverskime knygą kartu“ siūlo atidžiau pažvelgti į knygos meninį apipavidalinimą, jos struktūrą, iliustracijas, pamatyti jose dailininkų darbą, jų kurtas iliustracijas ir knygų dizainą – maketą, šriftus ir kitus knygos dekoro elementus.

Knygos meno festivalį sudaro trys dalys – dvi parodos ir intensyvi edukacinių užsiėmimų programa. Parodų ekspozicinė erdvė, sukurta „Moa“ architektų studijos, leis po parodą keliauti tarsi knygų puslapiais. Festivalio edukaciniuose užsiėmimuose bus galimybė pažinti dailininkų darbą ir kartu su jais išmokti tokių knygos kūrimo paslapčių, kurias geriausiai žino tik patys kūrėjai. Rengėjai kviečia žiūrėti, dalyvauti ir susikurti savo originalią knygą ar iliustraciją.

Konkurso laureatės

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kasmet organizuoja Knygos meno konkursą, kurio tikslas – puoselėti knygos meną ir knygos kultūrą Lietuvoje. Profesionalų komisija, sudaryta iš dailininkų apipavidalintojų, poligrafijos ir tipografijos profesionalų, menotyrininkų, knygrišių ir kitų su knyga dirbančių specialistų, išrenka profesionaliausiai Lietuvos knygų dailininkų apipavidalintas knygas, išspausdintas per paskutinius kalendorinius metus. Šio konkurso tikslas – skatinti knygos dailininkus, iliustruotojus, leidybos ir poligrafijos profesionalus ir plačiąją visuomenę daugiau dėmesio skirti knygai kaip visumai – turinio ir jį įkūnijančios materialios, vizualiosios knygos išraiškos dermei. Parodoje galima pamatyti 2020 m. ir 2021 m. išleistas knygas, įvertintas ir apdovanotas šiose teminėse grupėse: grožinė literatūra ir eseistika; knygos vaikams; mokslinės, dalykinės knygos ir vadovėliai; meno leidiniai; meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai; bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai.

Architektų grupė „Moa“ pasistengė, kad lankytojų estetinė ir pažintinė patirtis su nacionalinio Knygos meno konkurso laureatėmis būtų maloni ir patogi – jiems sudaryta galimybė vartyti knygas ir pamatyti jose tai, į ką atkreipė dėmesį šios srities profesionalai.

Iliustracijų išklotinė

Iliustracijų paroda siekiama supažindinti su dailininko iliustruotojo darbu. Parodoje bus eksponuojami knygos iliustracijos srityje kuriančių dailininkų kūriniai. Dažniausiai iliustruojamos vaikams skirtos knygos – tai bene populiariausia knygos dailininko sritis. Rečiau iliustruojama poezija, kartais – ir romanas. Vaikų knygos pasižymi stiliaus įvairove – knygos patiems mažiausiems skaitytojams kuriamos paprastomis ir aiškiomis formomis, o štai iliustruojant paauglių knygas pasitelkiamos įvairiausios dailės naujovės, 3D akiniai, impozantiški personažai, patraukiančios istorijos, išskirtinis stilius ir formatas. Palaipsniui įsigali Lietuvoje gana naujas žanras – komiksas. Parodoje bus galima pamatyti net kelių dailininkų šio žanro kūrinius ir įvertinti, kokia nenuspėjama gali būti meno kalba, kaip dailininkai ieško skirtingų raiškos ir įtaigos formų, kokia įvairi ir užburianti yra iliustracijų kalba ar nuotaika.

Kai kurios parodoje eksponuojamos iliustracijos yra visai naujos, o kai kurios – jau puošia leidinius, tad bus galima pavartyti jau atspausdintas knygas – jos ir yra galutinis kūrybos tikslas.

Edukacinė programa

Knygos meno festivalio edukacinės programos dirbtuves ir edukacijas, skirtas vaikams ir suaugusiesiems, ves knygų iliustracijų parodoje dalyvaujantys kūrėjai. Pirmoji edukacija – „Mano istorinis portretas“ (ved. Ieva Babilaitė-Ibelhauptienė) vyks jau rugsėjo 17 d. 14 val. KKKC Parodų rūmuose. Jų metu dalyviai mokysis stebėti, matyti, atrasti, įvardyti ir vizualizuoti savo portretą pagal I.Babilaitės-Ibelhauptienės iliustracijas L.Mickutės knygai „Pasaka apie paskutinį Lietuvos Princą“. Dalyviai sukurs savo portretus iš spalvoto popieriaus. Kitos edukacijos ir dirbtuvės skelbiamos KKKC svetainėje ir „Facebook“ puslapyje. Dalyvavimas šiose dirbtuvėse ir edukacijose nemokamas, tačiau dalyvių skaičius – ribotas, todėl būtina registracija.

Atvykti į Parodų rūmus kviečiami ir 1–12 kl. mokiniai. Jų laukia ekskursija po parodą ir praktinė kūrybinė dalis. Klaipėdos miesto moksleiviams edukacija – nemokama.

M.Kavaliausko fotografijos

Vieni žmonės žiūri futbolą, kiti eina žvejoti. O šie žmonės – stebėti lėktuvų. Žavėtis aviacija pradėta tada, kai į orą pakilo pirmosios skraidymo mašinos. Daugelis vaikų, gimusių XX a. antrojoje pusėje, dar prisimena, kai savaitgaliais tėvai juos veždavosi į oro uosto apylinkes stebėti lėktuvų. Šiandien lėktuvų stebėjimas yra kur kas kompleksiškesnis reiškinys, kurį lydi daugybė „kur?“, „kodėl?“, „kada?“, „kas?“, „kaip?“ ir „oho“. Kai kuriuose „A taškų“ oro uostuose įrengtos specialios lėktuvų stebėjimo zonos, pastatytos platformos. Šiose vietose aviacijos entuziastams leidžiama priartėti prie lėktuvų, kad jie galėtų pamatyti kabinose sėdinčius pilotus, išgirsti reaktyvinių variklių ūžesį.

Į „A taškus“ lankytojai ateina fotografuoti, žymėtis lėktuvų registracijos numerių. Čia jaudinantis aviacijos vaizdas ir garsai dera su sportine veikla, užkandžiavimu, vaikų edukacija, romantiškais susitikimais ar net terapija. Vieni žmonės į šias vietas atvyksta atsisveikinti su artimaisiais ir stebėti, kaip jų lėktuvai pakyla, o kitiems lėktuvų judėjimas – tai būdas įveikti namų ilgesį. Prisiekusiems skrydžių stebėtojams apsilankymas kiekvieno pakeleivingo oro uosto „A taške“ gali prilygti piligrimystei.

M.Kavaliausko ciklo „A taškas“ fotografijos buvo kuriamos Oklando (Naujoji Zelandija), Singapūro, Šv. Martyno salos, Stambulo, Vilniaus, Rygos, Varšuvos, Berlyno, Kopenhagos, Frankfurto, Londono, Paryžiaus, Tulūzos, Barselonos, Lisabonos, Ciuricho, Atlantos, Hjustono, Los Andželo, San Francisko, Sietlo, Vašingtono ir kitų miestų oro uostuose ar aplink juos. 2015 m. pradėtas ciklas yra antroji M.Kavaliausko „travel’AIR“ projekto, tyrinėjančio žmogiškąjį civilinės aviacijos veidą, dalis.

Apie santykį su aviacija

M.Kavaliauskas (gim. 1974) yra lietuvių fotografas, kuratorius ir kultūros vadybininkas, gyvenantis Kaune. Nuo 1993 m. – Lietuvos fotografų asociacijos narys. 1989–1992 m. mokėsi Kauno fotomeno mokykloje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo meno istorijos bakalauro (1996) ir magistro (2000) laipsnius. 1997–1998 m. mokėsi Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Prancūzijoje, 1998 m. – ENSB-A Paryžiuje. 2000–2001 m. mokslo metus praleido Lozanos universitete, Šveicarijoje, tuo pačiu metu stažavosi „Musée de l’Elysée“.

Susidomėjimas dokumentine fotografija M.Kavaliauską paskatino kurti pirmąjį didelės apimties kūrinį „Kražių portretas“ (2001–2003), kuris buvo eksponuotas Europoje ir už jos ribų. Pradėjęs organizuoti festivalį KAUNAS PHOTO (2004), fotografas asmeninei kūrybai nebeturėjo laiko. Tačiau dažnai skraidydamas į parodas, festivalius ir portfolio peržiūras Europoje ir už jos ribų, atrado, kad fotoaparatu galima atvaizduoti žmogaus santykį su aviacija oro uostuose, lėktuvuose. Taip gimė projekto „travel’AIR“ idėja. Šias fotografijas vėliau publikavo „The New York Times“ (JAV), „Die Zeit“ (Vokietija), „IlPost“ (Italija) ir daugelis kitų naujienų ar fotografijos portalų, leidinių. „travel'AIR“ serijos fotografijos buvo eksponuotos Lietuvoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. 2013 m. buvo išleista knyga „travel‘AIR“ apie keliautojus lėktuvu. 2022 m. pabaigoje planuojama „A-SPOT“ dalies knyga.

G.Arošiaus tapyba

G.Arošiaus personalinė tapybos paroda „Praeities ateitis“ byloja apie tai, kad pastaruoju metu nuolat pasikartojančių globalių ir technologinio progreso paskatintų katastrofų akivaizdoje pastebimas visuotinis susidomėjimas ateities problematika, filosofijos, kultūros ir meno lauke ryškėja pesimistinės ateities vizijos. Istoriškai žvilgsnis į ateitį nėra unikalus ar būdingas išskirtinai dabarčiai, bet šiandien žmonijos pabaigos nuojautos motyvas tampa kaip niekad aktualus dėl žmonijos veiklos masto. Pesimistinės vizijos visuomet lydi krizinius laikotarpius, pradedant bibliniais apokalipsės siužetais, baigiant šių dienų menui būdingais svarstymais apie globalinio atšilimo pasekmes.

Tapytojas G.Arošius savo kūryboje siekia atskleisti praeities, dabarties ir ateities susitelkimą į kultūrinę ir individualią sąmonę, joje išnyrančius civilizacijos istorijos ir prognostinius pėdsakus. Išryškindamas linijų tarp rizikos, nuolatinio pavojaus ir saugumo nykimą, taip pat atskleisdamas šiuolaikinio individo baimes ir neužtikrintumą, paskatintus nebevaldomos „sistemos“, dabartį savo kūryboje menininkas atskleidžia kaip neišreikštos, neįvykusios arba nematomos distopijos vaizdinį.

Tapyboje įveiklinęs savo pasąmonėje esančius vaizdinius, G.Arošius juos suvokia kaip kultūrinės atminties pėdsakus, žyminčius praeityje buvusius šviesios ateities pažadus. Šiuos vaizdinius kūrėjas apmąsto kaip galimybes spekuliuoti apie tai, kaip atrodytų aplinka, įgyvendinus pačius ambicingiausius ar pavojingiausius megaprojektus, architektūros kūrinius ar technologijas.

Kurdamas fiktyvius siužetus, G.Arošius nagrinėja nesamo pasaulio belaikiškumą, alienacijos ir paranojos jausmus, rekonstruoja užmirštus utopinius projektus ar militaristines technologijas, didžiausius industrinius projektus, juos perteikdamas per niūrią, tamsios mėlynos spalvos ir gilaus erdviškumo paletę. Pabrėždamas civilizuoto ir urbanistinio gyvenimo koncepcijas bei technologinio progreso keliamą nepasitikėjimo jausmą, menininkas siekia jį perkelti į tapybą, tokiu būdu žiūrovams komunikuodamas savo kūrybinę strategiją, kurią galima įvardyti kaip retrofuturizmą. Jo darbuose gausu nuorodų į brutalistinę architektūrą, metalines konstrukcijas, mašinas, karinę techniką ir joje lyg po truputį išnykstančių žmonių figūras, kurios išryškina disonansą tarp technologinio tobulėjimo ir tykančios destruktyvumo pajautos, dirbtinės, gamtai besipriešinančios erdvės.

G.Arošius (gim. 1996) Vilniaus dailės akademijoje 2019 m. baigė tapybos bakalauro, 2021 m. – tapybos magistro studijas. Menininkas yra surengęs kelias solo parodas, dalyvavo jungtinėse meno parodose Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų – Jaunojo tapytojo prizo finalininkų parodose 2021 ir 2019 m., Algimanto Švėgždos piešinių konkurso finalininkų parodoje, tarptautinėje tapybos trienalėje „(Ne)determinuota“ ir kt. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje.

Liepojos menininkų paroda

Tarpdisciplininio meno parodoje „Sąmoningi tyrinėjimai“ šeši Latvijos menininkai iš Liepojos pristato savo meninius tyrinėjimus apie mūsų suvokimą, gyvenimo būdą ir santykį su technologija bei aplinka. Savo tyrinėjimus šie menininkai vykdo pasitelkę įvairias technikas ir medijas – garsą, vaizdą, videoįrašus, taip pat dirbtinio intelekto įrankius, virtualiąją bei išplėstinę realybę – visi šie dalykai padeda sukurti naujas sąsajas ir eksperimentuoti su gamtiniais bei pramoniniais reiškiniais.

Parodoje dalyvauja Maija Demiterė, Anna Priedola, Paula Vitola, Gustavas Locikas, Marta Gūtmanė, Krista Dinterė.

M.Gūtmanė pristatys ant kabančių skalbinių dėl Liepojos uosto taršos nusėdusių kietųjų dalelių vizualizaciją. Šis darbas buvo atliktas nuo 2020 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. kovo 1 d. fotografuojant iškabintas medžiagas, su kuriomis buvo visaip sąveikaujama. Iš šių nuotraukų vėliau buvo sukurta animacija virtualioje aplinkoje.

Garso menininkė K.Dinterė tyrinėja Liepojos ežero paviršių – gamtos ir kultūros susidūrimo liniją. Menininkė sukūrė garsų kompoziciją, kuria pasakojama istorija, kaip paviršiaus pasaulį mato (ar girdi?) tie, kurie gyvena po ežero paviršiumi.

A.Priedola – tarpdisciplininio meno atstovė, kuri domisi tarprūšine maisto gamyba, maisto konservavimu, atliekų nepaliekančia (angl. „zero-waste“) mityba ir kitokia tvarios virtuvės praktika. A.Priedola pristatys receptų knygą, kurioje ne šiaip tiesiog surašyti patiekalų ingredientai – ji kartu yra ir užkandis, o skaitytojai galės ne tik perskaityti joje užrašytus žodžius, bet ir užuosti produktą, pajausti jo tekstūrą, kitas savybes.

M.Demiterė tyrinėja maisto gamybos praktiką ir gali pasiūlyti tvaresnių kieme ar ant palangės kultivuojamos daržininkystės metodų. Ji labiausiai domisi vietiniais valgomais, nedidelį pėdsaką aplinkai paliekančiais ir nedaug vandens reikalaujančiais augalais, biologine įvairove ir holistiniu požiūriu į sodininkystę, psichikos sveikatą ir gamtą.

P.Vitola kuria įvairias sąveikas, kuriomis šviesa paverčiama garsu. Jos darbas – medijų archeologijos tyrinėjimai, kuriuos įkvėpė fotofonas – prieš daugiau nei 150 m. Alexanderio Grahamo Bello sukurtas pirmasis bevielis įrenginys.

G.Locikas tyrinėja skaitmeninio ir dirbtinio intelekto įrankius, kuriais sintetinami nauji žodžiai ir aplinka, mėginant išsiaiškinti, kas yra tikra ir dirbtina mūsų šiuolaikiniame technologijų pasaulyje.

Išplėstinės realybės darbai

Auditorijai taip pat bus pristatyti išplėstinės realybės darbai „ASTE. Art, Science, Technology, Education“ „ART+“ programėlėje. Parodos Klaipėdoje metu bus galima pamatyti penkis išplėstinės realybės darbus. Norintiems išmėginti šią patirtį reikės telefono arba planšetinio kompiuterio ir ausinių. Atėjus į tam tikrą vietą ir meno kūrinį radus, jis pasirodo išplėstinėje realybėje ir žiūrovai gali apžiūrėti visus objektus tiek iš toli, tiek iš arti. Parodos rengėjai kviečia pasivaikščioti tarp objektų ir įsigilinti į skirtingus pojūčius bei galimas garsų kombinacijas.

Parodą organizuoja ASTE Liepojos universiteto Meno tyrimų laboratorija „MPLab“ kartu su KKKC. Liepojos menininkų organizacija ASTE rengia įvairius regioninio bei tarptautinio lygio kultūrinius ir edukacinius renginius, taip pat kitus su meno tyrimais, medijomis ir garso menu susijusius projektus. Meno tyrimų laboratorija „MPLab“ plėtoja naujųjų medijų meno švietimą Liepojoje ir yra struktūrinis Liepojos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto tyrimų padalinys. „MPLab“ tikslas – tyrimai naujųjų medijų, kultūros ir švietimo srityse.

Paroda ir „ART+“ objektai buvo sukurti padedant Liepojos savivaldybei, Liepojos miesto savivaldybės Kultūros skyriui, Kuržemės regionui, Latvijos valstybiniam kultūros kapitalo fondui ir Liepojos universitetui. ASTE renginiai ir „ART+“ projektai buvo sukurti EIT Naujojo europinio bauhauzo projekto „Maisto auginimas Liepojoje“ metu, remiant Europos Sąjungos Europos inovacijų ir technologijų (EIT) institutui.

Visos parodos veiks iki spalio 9 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).