Raganų kalnui – 40: netikėti faktai apie skulptūrų parką Juodkrantėje

„Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau be profesionalų priežiūros jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė. – Šįkart per simpoziumo savaitę bus atnaujintos skulptūrų detalės, planuojama nuvalyti samanas, puvinį, impregnuoti medieną ir atlikti kitus kosmetinius darbus, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.“

Raganų kalno 40-mečio proga „Neringos muziejai“ dalijasi faktais apie šio išskirtinio gamtos parko istoriją bei dabartį. Beje, jis svečiams atviras visus metus, o apsilankyti ten galima nemokamai.

Padalytas į dvi dalis

Raganų kalnas su skulptūrų ekspozicija – darnus gamtos ir žmonių kūrinys, padalytas į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako galima sutikti žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes bei primenančius Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: ten buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Maršruto ilgis – 1,5 km.

Juodkrantės klimatas medžio skulptūroms nėra labai palankus. Tačiau Neringos muziejininkai įsitikinę, kad išsaugoti išskirtinį kompleksą – garbės reikalas: jau beveik du dešimtmečius čia reguliariai rengiami medžio drožėjų simpoziumai, kurių metu skulptūros rūpestingai restauruojamos.

Ypatingas gamtos kūrinys

Raganų kalnas – vieta, įdomi ne vien dėl žmogaus rankomis sukurtų medžio skulptūrų. Visas kalnas, kuris atrodo tarsi būtų specialiai supiltas ekspozicijai su pasivaikščiojimų maršrutu, iš tiesų yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos kūrinys – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa.

Anksčiau nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai, tačiau ilgainiui jos šlaitai apaugo pušimis. Tai – vienas iš nedaugelio Kuršių nerijoje išlikusių sengirės plotų. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental) – natūralų miško amfiteatrą.

Iš užmaršties prikelta tradicija

Šioje vaizdingoje vietovėje sukurti meninę ekspoziciją po atviru dangumi XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje paskatino tuomet dar atsargus istorinės Juodkrantės praeities gaivinimas.

XIX a. Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, anuomet čia sukurtų poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjeros pakrante. Sumanių vietos gyventojų pastangomis Juodkrantė iš mažo žvejų kaimelio per kelis dešimtmečius virto europinio lygio kurortu, kurio aukso amžius tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ji garsėjo ne vien puošniomis vilomis, maudyklomis bei gydyklomis, restoranais bei parduotuvėmis, bet ir pasivaikščiojimo takais miške.

Be to, dabar dažniau Raganų kalnu vadinamas objektas pirmiausia žinomas kaip Jono kalnas: XIX a.–XX a. pradžioje Mažosios Lietuvos gyventojai čia kasmet švęsdavo Jonines. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo čia susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos. Pasakota, esą ypatingos atmosferos kalnas nuo neatmenamų laikų buvęs ne tik žmonių, bet ir velnių bei raganų susibūrimų vieta.

Kūrė kelerius metus

Įkvėptas pasakojimų apie Juodkrantės ir kalno praeitį, vietos girininkas Jonas Stanius sumanė ją atgaivinti skulptūrų pavidalu.

1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą, kuri buvo surengta Tarptautinių vaikų metų proga, susirinkę liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras. Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis.

1979–1981 m. surengti iš viso trys tokie simpoziumai, kurių metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą. Įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš lietuvių etninės kultūros paveldo – pasakų, tautodailės.

„Instagram“ žvaigždė

Šiandien Raganų kalnas – vienas lankomiausių ir dažniausiai fotografuojamų Vakarų Lietuvos turistinių objektų.

„Nuotraukų iš Raganų kalno gausu ne tik praėjusių dešimtmečių asmeniniuose fotoalbumuose, bet ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vien „Instagram“ galima rasti šimtus keliautojų viešai publikuotų nuotraukų, kuriose užfiksuoti originalieji kalno personažai“, – sakė dr. L.Motuzienė.