Koncertų salėje gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Kompozitoriaus, pedagogo, aktyvaus visuomenės veikėjo Juliaus Juzeliūno gimimo 100-mečiui skirtame koncerte šiandien 18 val. Klaipėdos koncertų salėje gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solo partijas grieš smuikininkė Rusnė Mataitytė ir violončelininkas Mindaugas Bačkus, diriguos Modestas Barkauskas.

Iškiliai 100-mečio sukakčiai

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė J.Juzeliūno metais, pagerbdamas didžiulį šios asmenybės indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Kompozitorius buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – Seimo tarybos narys, komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslo tarybos narys.

Kompozicijos studijas baigęs Juozo Gruodžio klasėje Kauno konservatorijoje, beveik 50 metų J.Juzeliūnas vadovavo kompozicijos klasei Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur išugdė daugiau nei 40 kompozitorių.

Dėl kūrybos meistriškumo ir meninės įtaigos daug šio autoriaus kūrinių pelnė tarptautinį pripažinimą. Už įvairiapusę kūrybinę veiklą J.Juzeliūnas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Koncerte skambės J.Juzeliūno simfoninė poema „Afrikietiškieji eskizai“, kurios muzikinė kalba pagrįsta lietuvių liaudies dainų struktūroms artima afrikietiška melodika bei ritmika. Specifinį skambėjimo koloritą suteikia simfoniniame orkestre panaudotas saksofono tembras, gausu mušamųjų instrumentų. Siuitą sudaro penkios dalys: iškilminga „Eisena“, lyrinė „Irkluotojų daina“, temperamentingas „Mergaičių šokis“, elegiškas „Azandų vaizdelis“ ir ciklo kulminacija – ekstazės sklidina „Šventė“.

Ir bendraamžių kūriniai

Taip pat koncerte bus atliekami J.Juzeliūno bendraamžių – prancūzo Henri Dutilleux, argentiniečio Alberto Ginasteros bei keleriais metais vyresnio amerikiečio Samuelio Barberio – kūriniai.

Savo kūrinį „Sur le même accord“ smuikui ir orkestrui H.Dutilleux yra pavadinęs noktiurnu. Jį sudaro greiti bei lėti lyriniai epizodai, o iškilmingoje muzikoje juntami įvairūs liūdesio niuansai. Kūrinio solo partiją grieš R.Mataitytė. Pripažinta smuikininkė koncertavo mūsų šalies ir užsienio festivaliuose, kaip solistė grojo su simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Svarbios Rusnės veiklos sritys – solinių programų rengimas, kamerinės muzikos atlikimas bei pedagoginis darbas.

S.Barberis vengė eksperimentavimo, būdingo daugeliui jo kartos amerikiečių kompozitorių, labiau linko į tradicines harmonijas ir formas. Jo muzikoje apstu romantizmo elementų ir lyrikos, bet kartu ji yra ritmiškai sudėtinga, skambanti sodriomis harmonijomis. Už Koncertą violončelei ir orkestrui S.Barberis pelnė Niujorko muzikos kritikų apdovanojimą. Virtuozišką šio kūrinio solo partiją atliks M.Bačkus. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas dažnai groja su orkestrais, rengia kamerinės muzikos koncertus. Jo pasirodymai įvyko Anglijoje, Škotijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, JAV, Norvegijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitur.

Siuita iš baleto „Estansija“ ir šiandien yra populiariausias A.Ginasteros kūrinys. Jos IV dalis „Finalinis šokis (Malambo)“ temperamentingai užbaigs šio vakaro programą. Tai argentiniečių gaucho (t.y. raitelių, kaubojų) spalvingasis šokis malambo. Jame vyrai rungiasi, kuris vikresnis ir ištvermingesnis. Laimi tas, kuris paskutinis lieka stovėti.

Visą koncerto programą diriguosiantis jaunosios kartos dirigentas M.Barkauskas rengia programas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), diriguoja spektakliams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Koncertą ves Gerūta Griniūtė ir Mantas Vilimas, pažįstami iš LTV muzikinės laidos „Visu garsu“.