Klaipėdiečių „Jaunatis“ buria į teatrą

Į Klaipėdos žvejų rūmus netrukus vėl pakvies „Jaunatis“. Per dešimtmetį žiūrovai jau žino, kad vasario savaitgaliais čia jie gali pamatyti naujausius šalies teatrų pastatymus vaikams ir jaunimui. Šiemetėje programoje – devyni Vilniaus, Panevėžio ir Klaipėdos teatro kūrėjų spektakliai.

Kodas „vaikams ir jaunimui“ – veikiau simbolinis, nes vaikus į teatrą atveda suaugusieji, o žmogus, mėgstantis teatrą, visada jaunas. Tradiciškai vidurdieniais rodomi spektakliai skirti vaikams ir visai šeimai, o vakariniai – vyresniems žiūrovams.

Visada laukiami „keistuoliai“

Dar paskutinį sausio sekmadienį 10-ąją „Jaunatį“ atidarys Keistuolių teatras, į renginį atvešiantis du spektaklius. Nonsenso stiliumi parašytos legendinio anglų rašytojo D.Bisseto trumpos ir keistos pasakos jau trečiąsyk atgimė Aido Giniočio režisuotame spektaklyje „Pyp pyp!“ (anksčiau pastatyti „Kitą kartą“ ir „Aukštyn kojom“). Visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Panašiai susimąsto ir žąsinėlis Vilis: „Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų „Pyp pyp!..“ Šiame muzikiniame spektaklyje visai šeimai savo keistomis istorijomis ir nuotykiais dalysis žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks karvė Taškė, o ištverme galynėsis vabalas ir buldozeris vardu Bačas. Vaidina jaunieji Keistuolių teatro aktoriai Judita Urnikytė, Gelminė Glemžaitė, Danas Kamarauskas, Mantas Zemleckas, Jonas Šarkus ir Jurgis Marčėnas.

Anglų dramaturgo N.Payne'o pjesė „Spiečius“ – spektaklis apie tai, kaip veikia mūsų pasaulis bei visata, kurioje egzistuojame. Kita vertus, tai ir mikroskopinio darinio toje visatoje – dviejų žmonių meilės – istorija. Režisierė Eglė Kižaitė kinematografišką, fragmentišką siužetą patikėjo aktorių duetui – Benitai Vasauskaitei ir Edgarui Žemaičiui, kurie įsileidžia žiūrovus į iki skausmo jautrius ir intymius poros santykius, lydimus kasdienių kivirčų, išdavysčių, mažų džiaugsmų ir didelių nusivylimų. Tapęs pačių žiūrovų veidrodžiu, spektaklis kviečia prisiliesti prie egzistencinių klausimų, panirti į déjà vu jausmą bei susimąstyti, ar tikrai esama vienintelės, galutinės ir išbaigtos gyvenimo versijos.

Patraukli A.Sunklodaitės didaktika

Aktorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė sako: „Vaikai turi daug visokių problemų. Lygiai taip pat kaip ir suaugusieji. Jei jie scenoje pamato tai, kas atliepia jų mintis, tai veikia kaip psichoterapija.“ Keistuolių teatre aktorystės karjerą pradėjusi A.Sunklodaitė vėliau susidomėjo režisūra, o dauguma jos spektaklių skirti būtent vaikams. Klaipėdoje bus rodomi du skirtinguose teatruose realizuoti šios režisierės darbai. Teatro vaikams „Teatriukas“ kūrybinė grupė, pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą, gyvus prisiminimus, kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių ir laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia yra Vilniaus ir visos Lietuvos istorija. Tai – tarsi gyva istorijos pamoka, o ji vadinasi „Žalia gyva“. Istorijas pasakos aktoriai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas.

A.Sunklodaitės įkurtas „Labaiteatras“ parodys šmaikštų, žaismingą, interaktyvų teatralizuotą koncertą-žaidimą šeimai „Kai užaugsiu, būsiu...“ (kompozitorius Deividas Gnedinas). Šis spektaklis apie tai, kaip svarbu tinkamai išsirinkti profesiją. Mažieji žiūrovai ne tik „susitiks“ su labai skirtingų profesijų atstovais, bet ir patys turės galimybę pabūti ir aktoriais, ir statybininkais, ir mokslininkais, ir policininkais... Kiekviena profesija turi savo žaidimą, lydimą muzikos, kuris atspindi tos profesijos ypatumus, kylančias užduotis, sunkumus ir pan. Dalyvaudami spektaklyje-žaidime, vaikai tarsi „pasimatuos“ siūlomas profesijas, sužinos šį tą visiškai nauja apie jas. Nuotaikingame muzikiniame spektaklyje vaidina Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius.

Apie nuolatinį atsinaujinimą

Pernai lėlių ir objektų trupė „459“ pelnė aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių (už spektaklį „Meile don‘t stop“). Trupę „459“ sudaro Klaipėdos universiteto Menų akademijos dėstytojai, neseniai studijas baigę lėlininkai ir lėlių teatro specialybės diplomantai. Triženklis trupės pavadinimas – tai lėlių teatro specialybės auditorijos numeris. Trupės lyderė – dėstytoja, režisierė bei aktorė Karolina Jurkštaitė.

Naujas trupės spektaklis jaunimui ir suaugusiems „W“(M)atter“ pasakoja apie nuolatinį atsinaujinimo procesą – vidinį išsivalymą per kančią ir maldą – kelionę sąmoningumo link. Šis procesas vyksta kiekviename iš mūsų. Tai yra natūralu, kaip ir kiekvieną sekundę mumyse mirštančios ir atsinaujinančios ląstelės. Spektaklyje veikia dvi aktorės: aktorė už garso pulto gyvai įgarsina kitos aktorės ir lėlės nebylų judesio dialogą, vykstantį scenoje. Tai, kas vyksta scenoje, – pirmosios aktorės holograma, išgyvenanti dramą, konfliktą, apsivalymą. Klausimas – ar tikrai galime keisti save, ar dvasinės praktikos išties padeda, o gal tik keliaujame iš vienos iliuzijos į kitą? Spektaklį „W(M)atter“ kūrė Rūta Jankevičiūtė, Gintarė Damanskytė, Naubartas Skara, Daliukas.

Nuo pasakos iki realybės

Dar 1945-aisiais „gimusi“ Pepė Ilgakojinė iki šiol yra mėgstamiausia (kartu su Karlsonu) ir žymiausia viso pasaulio vaikų numylėtinė, kurią sugalvojo garsioji švedų rašytoja A.Lidgren (1907–2002). Pepės (Pepilotos Viktualijos Rulgaldinos Krusmintos, kapitono Efraimo – negrų karaliaus dukters Ilgakojinės) nuotykiai atgimė naujame Žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ spektaklyje (rež. Angelė Juškevičienė). Tai pasakojimas apie didžiausią pasaulyje pramuštgalvę bei linksmuolę, nešiojančią skirtingų spalvų kojines. Linksmame muzikiniame spektaklyje „Pepė Ilgakojinė“ vaikai susitiks su Pepe bei jos draugais Anika ir Tomiu, nevykėliais plėšikais ir įkyriais policininkais, pamatys net „tikrą“ beždžionėlę vardu ponas Nilsonas...

Teatro šamanu tituluojamas režisierius ir aktorius Benas Šarka pristatys monospektaklį-performansą „Unduo dubuo“, keliantį žmogaus sąmonės formavimosi klausimus. Kaip informacija, patenkanti į mūsų gyvenimą, mus veikia? Ar mes turime galimybę pasikeisti? Anot režisieriaus B.Šarkos, žmonės vieni su kitais labai glaudžiai susiję: „Mes nesame atskirti: visa žmonija - tarsi vienis, susidedantis iš tos pačios dvasinės bendrystės, potyrių, pasirinkimo galimybių.“ Paklaustas, ką reiškia pasirodymo pavadinimas „Unduo dubuo“, B.Šarka paaiškino: „Mes esame dubenys, mūsų kaukolės – tarsi dubenys. Smegenys kaukolėje – kaip aisbergas vandenyje. Atrodo, kad atmintis, žinios ir emocijos mumyse jau užprogramuotos. Pasirodymo metu ieškau atsakymo į klausimą, kas yra tas vanduo ir kas sklinda iš mūsų.“ Laisvos improvizacijos formą, kai viskas kuriama vietoje, „čia ir dabar“, pasirinkęs menininkas teigė: „Scenarijus mūsų viduje jau tarsi užkoduotas, tik dera surasti reikiamą būseną – valdomą ramybę ar šėlsmą.“

Raudonkepuraitė ir Ida

Panevėžio teatro „Menas“ įkūrėjas Julius Dautartas teigė, kad vienintelis būdas kažką radikaliai keisti – atsigręžti į jaunąją kartą. Tad neatsitiktinai šis kolektyvas nebe pirmą kartą viešės ir „Jaunatyje“, šiuosyk – su dviem spektakliais. J.Dautarto režisuotoje situacijų komedijoje vaikams ir suaugusiesiems „Raudonkepuraitė“ beveik nėra nė vieno sakinio iš klasikinės Ch.Perrault pasakos. Čia taisykles geriausiai išdėsto personažas, kurį sunku įvardyti vienu žodžiu. Jis sako: „Kuo norėsiu, tuo ir būsiu.“ Na, o Raudonkepuraitė – tai šiuolaikiška paauglė, purkštaujanti apie „senamadišką auklėjimą“. Spektaklyje subtiliai keliama iširusios šeimos problema. Kartais net šmėkšteli užuomina, kad Vilkas galimai yra Raudonkepuraitės tėvas, palikęs šeimą ir išėjęs pas Lapę... Spektaklyje vaidina Dovilė Klementjeva, Saugirdas Stakelė, Jolanta Miciūnaitė, Elona Karoblytė, Rita Zutkienė ir Martynas Klementjevas.

Šeimos, patyčių problemos sprendžiamos kitame panevėžiečių spektaklyje jaunimui „Ida iš šešėlių sodo“ (autorė ir režisierė Kristina Gudonytė). Pagrindinė herojė – Ida, pamestinukė ir vagilė, patekusi į tvarkingą šeimą. Ji nori visiškai pasikeisti, išlipti iš duobės, kurioje buvo atsidūrusi, nori būti geresnė, protingesnė, gabesnė, įdomesnė, nori gyventi ir mąstyti kitaip. Mergaitė labai stengiasi įtikti ir patikti. Bet ji – keistuolė, girdinti kitų mintis ir sapnuojanti baisius sapnus, tarsi gyventoja iš kitos planetos, todėl jos „žemiečiams bendraamžiams“ atrodo, švelniai tariant, trenkta. Todėl iš jos galima pasišaipyti, kartais žiauriai pajuokauti. Ir nesusimąstoma, kuo gali baigtis toks laviravimas lyg ant lyno. Vienas klaidingas žingsnelis ir... Spektaklyje vaidina Izabelė Visockaitė, Justina Žiogaitė-Butkienė, S.Stakelė, Donatas Juzėnas, Sandra Juzėnienė, M.Klementjevas, R.Zutkienė, Ovidijus Kazarinas, J.Miciūnaitė, Arnas Butkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
kur trakumienė įsisuka - viskas pasidaro dėl paukščiuko. Čia nėra kuo stebėtis. Buvo šventė vaikams, dabar - kažkieno kišenei. Šituos rūmuos tie dalykai žinomi.

Eglė

Eglė portretas
Normalus būtų festivalis, jei Žvejų rūmai pakrutėtų daugiau negu sukviesdami teatrus, kad tie parodytų kažką vaikams ir jaunimui. Renginį praturtintų kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su aktoriais ir režisieriais, teatrinės akcijos ir atrakcijos. Reikia tik šiek tiek noro ir vaizduotės, kurios šio renginio organizatoriams žvejų rūmams aiškiai trūksta, jie dirba valdiškai, lyg ne sau, bet ir ne žmonėms, kad juos sudomintų, patrauktų. Pasipinigauti gal ir nepasipinigauja todėl. Dirba iš inercijos, dėl "paukščiuko". O galėtų suderinti, kaip rusai sako, "prijatnoje s poleznym" (malonumą ir naudą). Neturi tas festivalis normalaus vadybininko, neturi... Nežinau, kur žiūri miesto savivaldybė, kuriai pavaldūs žvejų rūmai. Turbūt jai ir taip gerai?

gal užteks

gal užteks portretas
Na, kiek Klaipėdoje gali būti teatrų? Po to visi nori labai daug pinigų iš savivaldybės, t.y., iš mūsų visų. O man tie teatriukai visai neįdomūs ir nereikalingi. Mėgstu tikrą, gerą, menišką TEATRĄ, kurio mieste, deja, nebeliko. Prisitrupino visokiausių moderniukų.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių