Apdovanotas spektaklis

Krokuvoje vykstančiame festivalyje „Boska Komedia“ spektaklis „Vakaro nejauka“ pelnė aukščiausią apdovanojimą už scenografiją. Jaunosios kartos lenkų režisierė M. Wdowik jį kūrė atsispirdama nuo šiuo metu vieno ryškiausio Nyderlandų rašytojo Lucas Rijneveld kūrinio tuo pačiu pavadinimu. Knygos veiksmą įžiebia itin religingos kaimo šeimos gyvenimą perskelianti tragedija – paauglio sūnaus mirtis. Pantomimos teatro aktoriai scenoje beveik be jokio teksto kuria sukrečiantį pasakojimą apie kasdienio gyvenimo kloduose pūliuojančią tamsą, prasiveržiančią siaubinga, gyvenimus griaunančia ir naikinančia jėga.

Spektaklio, o ir knygos protagonistė – dešimtmetė mergaitė, būtent per jos ir jos artimųjų patirtis tyrinėjama, kaip gedulas kaupiasi kūne ir vaizduotėje. „Vakaro nejaukoje“ karaliauja amžina žiema ir veriantis šaltis, klesti maginis mąstymas, burtai ir maldos. Visa tai žiūrovams atsiskleidžia mergaitės, žengiančios į paauglystę, akimis. Ji vienu metu yra ir įvykių stebėtoja, ir pasakotoja, ir fantazijų kūrėja – saugo atsiminimus apie šeimoje nutikusią tragediją, grumiasi su kaltės jausmu bei atsakomybe už tėvus, kovoja su vidinės tuštumos skausmu. Kartu tai pasakojimas ir apie vaikystės pabaigą.

Pilnai įsitvirtinęs festivalis

„Vakaro nejauka“ paskutinis „TheATRIUM“ renginys, tad ir paskutinė proga pabūti teatro šventės šurmulyje pajūryje. Festivalio eigoje miestiečiai ir miesto svečiai aktyviai naudojosi galimybe pasimėgauti tiek lietuviško teatro koncentratu Lietuvos teatro vitrinos savaitės metu, tiek tarptautinės festivalio programos renginiais. Vienas iš „TheATRIUM“ sumanytojų, Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys apžvelgdamas besibaigiantį festivalį minėjo, kad jo jau visai nebestebina šios teatro šventės populiarumas, „ne kartą tai kartojau, bet kai pradėjome festivalį, netikėjau, kad bus laikas, kai parduosime visus bilietus, kad atsiras visa bazė nuolatinių festivalio programos žiūrovų. „TheATRIUM“ programa išskirtinė, ji ypatinga, su iššūkiu žiūrovui, suprantame ir tuos, kas renkasi neateiti, nes ji reikalauja laiko, atsidavimo ir drąsos būti nustebintiems. Bet metai po metų matome, kad žmonės to iššūkio nori, tai – svarbiausia, ir tai mus įkvepia“.

„TheATRIUM“ auditorija. / D. Rimeikos nuotr.

Nepaisant festivalio rengimo patirties, jo rengėjų komanda kiekvienais metais jaučia jaudulį, kaip pavyzdį teatro vadovas įvardijo į iš užsienio atvykstančius įvairių sričių teatro profesionalus orientuojamą Lietuvos teatro vitriną, „ir šiemet svarstėme, ar jos turinys bus aktualus mūsų svečiams iš užsienio, bet buvome nustebę, kaip tai jiems įdomu ir aktualu, kaip ji palietė kažkokį vidinį nervą, kaip jie vertino ją“.

Saviti iššūkiai

Daugumą „TheATRIUM“ viešinčių spektaklių atvykimą ir paruošimą scenai lydėjo saviti iššūkiai, pavyzdžiui, pirmasis tarptautinės programos dalyje Davido Petrosyano režisuotas „Procesas“ keliavo iš Ukrainos. Anot T. Juočio, nerimauta net ir dėl paties jo atvykimo sklandumo, „jie juk iš karo zonos, bet viskas įvyko ir pavyko. Atsiliepimai apie „Procesą“ buvo nuostabūs. Tai buvo

teatras, kurio žmonės ilgisi, bet kartu ir labai šiuolaikinis. Tomis sąlygomis, kuriomis šie kūrėjai dirba – jie yra labai modernūs ir aktualūs“.

Peržvelgdamas jau rodytus spektaklius teatro vadovas ispanų atvežtą „Amžinai“ įvardijo kaip itin skrupulingai sudėliotą precizišką scenos pasaulį su nuostabiais aktoriniais darbais, o prancūziškąjį „Leviataną“ kaip didžiulį techninį iššūkį, „nuo jo montažo pradžios iki parodymo – septynios dienos. Savo turiniu ir forma šis spektaklis buvo moderniausias mūsų programoje, bet savo techniniais reikalavimais – senamadiškiausiais, pavyzdžiui, turėjome kreiptis į ne vieną teatrą, kad rastume reikalingas lempas“. Prancūzų spektaklis net netilpo Klaipėdos dramos teatro salėse – jis buvo rodomas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centre „Žvejų rūmai“.

Proga refleksijai

Kasmet vasaros pradžioje mieste išsiliejantis „TheATRIUM“, pasak teatro vadovo, laikui einant pakeitė ir paties Klaipėdos dramos teatro veidą.

Tomas Juočys. / P. Sadausko nuotr.

„Tam, koks dabar yra mūsų teatras, pagrindus padėjo festivalis. Nemažai režisierių, kuriuos nusižiūrėjome atsivežti į festivalį – nusižiūrėjome norėdami pasikviesti kurti savo teatre. Festivalis mums buvo didelė pagalba įtikinant juos atvykti į Klaipėdą. Be to, prieš tuos devynerius metus mūsų trupė ir visa komanda pamatė, kaip drąsiai ir lengvai gali dirbti teatras – griuvo ne vienas vidinis barjeras, atsirado noras ir patiems kuo daugiau išmėginti, eiti ten, kur ne visada patogu. Kartu su teatru auga ir jo auditorija – viskas susiję. Tam, kad spektaklis įvyktų, būtini žiūrovai“, – apibendrino T. Juočys.

Jo nuomone, svarbu įvertinti „TheATRIUM“ sėkmę pasimatuojant šiek tiek kitą žiūros perspektyvą – globalesniu mastu Klaipėda yra nedidelis miestas, tad jame aktyviai veikiantis ir ištikimus žiūrovus turintis teatras su drąsiai formuojamu repertuaru yra didelis pasiekimas, „festivalio svečiai iš užsienio dažnai stebisi, kaip mes tokiame nedideliame mieste gebame kurti tokio masto festivalį, kaip galime jame turėti teatrą su tokiu turiniu ir su taip aktyviai jame besilankančia auditorija“.

Po „Vakaro nejaukos“ rodymo Klaipėdos dramos teatro II aukšto menėje vyks susitikimas su spektaklio aktoriais.

„Vakaro nejauka“ yra Adomo Mickevičiaus instituto sukurtos ir Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos koordinuojamos tarptautinės Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kultūros programos dalis. Partneris – Lenkijos institutas Vilniuje.