„Apeirono teatras: „Ašmenys“, arba ką reiškia būti kūrėja moterimi Lietuvoje?

Apeirono teatre tai antroji šio sezono premjera, kuriama remiantis lietuvių poetės, prozininkės, dramaturgės, aktorės Birutės Pūkelevičiūtės kontroversiškuoju eilėraščių rinkiniu „Metūgės“. XX a. antrosios pusės Lietuvoje feministinę poziciją užėmusios poetės kūryba buvo laikoma tabu. Net ir to meto modernistams nauja poetinė kalba, simbolika, natūrali feministinė ideologija atrodė nepriimtina ir neprofesionali.

Tuometę Lietuvą savo novatoriškumu aplenkusios poetės eilėraštis „The Cry of Rachel“, buvo įtrauktas į pasaulinės poezijos antologiją šalia A.Rimbaud, R.Frosto, V.B.Yeatso, o ir šiandienos literatūros smaguriai poetę vainikuoja kaip vieną stipriausių ir savičiausių lietuvių literatūros balsų.

„Statyti teatrinį veiksmą remiantis poezija nėra lengva. Nėra siužeto, veikėjų, vienos nuosekliai besireiškiančios temos. Apeirono teatre dar nesame kūrę jokio darbo, remdamiesi poezijos kalba. Ši patirtis – tokia netikėta mums pačioms, kad ilgai su Egle (Eglė Kazickaitė – Apeirono teatro režisierė, aktorė) sukome galvas, mąstydamos apie darbo formatą: spektaklis, performansas, skaitymai. Tiksliausia, ką sugalvojome, tai – poetinis veiksmas „Ašmenys“, kuris puikiai tiko ir kūrinio formatui, ir moters kūrėjos Lietuvoje temos jautrumui bei problematikai nusakyti“, – pasakojo idėjos autorė Greta Gudelytė.

Poetiniame veiksme Apeirono teatro kūrėjos neieško atramų, neketina ginti teisių ar skelbti revoliucijos – tiesiog ieško kalbėsenos, gebėsiančios perteikti B.Pūkelevičiūtės poezijoje, biografijoje įskaitytas patirtis, kurios jungiamos su kūrėjų asmeninėmis patirtimis.

„Ašmenyse“ bus ne tik B.Pūkelevičiūtės gyvenimo nuotrupų bei kūrybos, itin daug ir asmeninių patirčių, jausmų, vidinių konfliktų, su kuriais pačios susidūrėme ir vis dar susiduriame. Tam tikru požiūriu tai – dokumentinis spektaklis, kuris neleidžia atitolti nuo savęs per daug. Man tai – mano pačios raudona linija gyvenime“, – teigė E.Kazickaitė.

Poetinio veiksmo „Ašmenys“ ašis sukasi apie jaunų moterų vienatvę – susvetimėjusioje šalyje, karo nuojautose. Pagrindinis krūvis čia tenka klausimui „Ką reiškia būti moterimi kūrėja Lietuvoje?“ Artimas santykis su kūryba įveda dar vieną svarbią temą: savitą nuodėmės suvokimą ir poreikį išsivaduoti iš tradicinės moralės primestų gniaužtų.

„Dvigubo dugno efektas iš tiesų yra visokeriopa moters atvertis, todėl poetiniame veiksme kaitaliojama tai, kas yra matoma ir kas slypi už regimybės; tai, kas tik nujaučiama ir kas akivaizdu“, – sakė G.Gudelytė. Poetinio veiksmo „Ašmenys“ raiškai pasirinkta švelni poetinė kalba jungiama su asociatyvia, fizine kūno kalba, kurioje pagrindine aktorių raiškos priemone tampa ašmenys. Poetinį veiksmą Sauliaus Petreikio muzikos fone atlieka Apeirono teatro įkūrėjos E.Kazickaitė ir G.Gudelytė.