Vakar Lietuvos bankas žengė pirmą žingsnį siekdamas sumažinti įtampą šalies finansų rinkoje. Verslas tikisi, kad nuo šiol komerciniai bankai drąsiau dalys paskolas, kurios dabar beveik neprieinamos.

"Išlaisvino" milijardą

Paskolų litais palūkanoms perkopus 9 proc. ribą Lietuvos bankas pagaliau ėmėsi veiksmų. Vakar centrinio banko valdyba nuo 6 iki 4 proc. sumažino šalyje veikiantiems bankams taikomą privalomųjų atsargų normą. Tai reiškia, kad į bankus grįš maždaug milijardas litų, iki šiol įšaldytas kaip rezervas. Lietuvos bankas tikisi, kad šios lėšos išjudins apmirusią paskolų rinką.

"Mus tenkina ir dabartinė padėtis kreditų rinkoje. Tačiau šis sprendimas galbūt leis kiek suaktyvinti kreditavimą ir galbūt bus tam tikra parama komerciniams bankams.

Negalėčiau pasakyti, kad vien dėl šio sprendimo bankai sumažins paskolų palūkanas, bet tai būtų žingsnis ir į tą pusę", – naujienų agentūrai BNS sakė Reinoldijus Šarkinas. Dar prieš mėnesį jis teigė, kad mažinti privalomųjų atsargų normą nėra reikalo.
"Šis sprendimas – laiku priimtas ir teisingas atsakas į pokyčius pinigų ir lito palūkanų rinkoje. Lietuvos bankas šioje situacijoje veikė labai dinamiškai. Šio sprendimo įtaka turėtų būti gana ryški, nes milijardas litų tokio dydžio finansų rinkai kaip Lietuvos yra nemaža suma", – kalbėjo Giedrė Gečiauskienė, bendrovės "Danske Markets" Finansų rinkų departamento direktorė.

Litas pigs

Pasak jos, sunku pasakyti, kaip bankai nuspręs naudoti laisvas lėšas. Tikėtina, kad jau artimiausiu metu padidėjęs litų kiekis rinkoje turėtų paskatinti kristi VILIBOR (vidutinių tarpbankinių palūkanų normų, kuriomis bankai pasiruošę paskolinti lėšų litais kitiems bankams) kreivę. Tai būtų gera žinia paskolas paėmusiems ar ketinantiems tai daryti tautiečiams.

Vakar pusės metų tarpbankinės palūkanos litais nuo  8,54 proc. pašoko iki 9,21 proc. Paskutinį kartą tokį aukštą lygį jos buvo pasiekusios 2000-ųjų vasarą.

"Lietuviškų pinigų rinkoje padaugėjus laisvų lėšų, turėtų šiek tiek sumažėti VILIBOR palūkanos", – antrina ir banko "Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Apkarpė palūkanų normą

Europos (ECB) ir Anglijos centriniai bankai vakar taip pat ėmėsi žingsnių siekdami išjudinti finansų rinkas. Anglijos centrinis bankas priėmė daugeliui netikėtą sprendimą: palūkanų normą sumažino net 1,5 proc. – nuo 4,5 iki 3 proc. Lietuvos finansų rinkų ekspertai tokį žingsnį pavadino drastišku ir liudijančiu itin prastą šalies ūkio padėtį.
ECB neatsiliko, ir palūkanų normą vakar pakirpo puse procento – nuo 3,75 iki 3,25 proc.

Pinigų čiaupas užako

Tačiau Lietuvos verslininkai skundžiasi, kad centrinių bankų žingsniai kol kas jiems nepadeda gauti paskolų iš komercinių bankų. Esą bankai visiškai užsuko pinigų čiaupą, o tai gresia masiniais įmonių bankrotais ir milžiniškai augančiomis skolomis.
"Šiuo metu esame pasiskolinę 10 mln. litų, neseniai kreipėmės į "Danske" banką prašydami dar 0,5 mln. litų paskolos. Jos reikėjo papildomiems įrengimams įsigyti ir apyvartinėms lėšoms. Tačiau bankas atsisakė suteikti tokio dydžio paskolą.

Vadybininkas pareiškė, kad pernelyg didelė rizika ir pasiūlė peržiūrėti buvusios paskolos sąlygas, padidinti paskolos sumą, kartu palūkanas bei maržą, kuri dabar išaugusi kelis kartus", – pasakojo vienos gamybos įmonės vadovas. Pasak jo, skolintis tokiomis sąlygomis, kokias bankai dabar siūlo, neįmanoma.

"Bankai nesuteikdami paskolų stumia įmones į bankrotus ir skolas. Bet sakykite, ką bankai darys, kai įmonės nutrauks veiklą ir užuot grąžinusios paskolas klos pranešimus, kad bankrutavo? Nejau bankams pakaks iš varžytinių parduoto įmonių turto, kuris tik menka dalimi padengs suteiktas paskolas?" – piktinosi verslininkas.

Tikisi, kad nebankrutuos

"Manau, kad įmonių bankrotų gali būti, tačiau tikiuosi, kad jie nepasipils. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis yra ne tai, kad bankai sugriežtino paskolų sąlygas, o ekonominė situacija. Tvirtai galiu pasakyti tik tai, kad po pastaruosius kelerius metus Lietuvoje trukusio vartojimo bumo tiek žmonių, tiek verslo sąmonė ir įpročiai privalės pasikeisti", – kalbėjo "Danske" banko Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Dinas Petrikas.

Pasak jo, nė vienam ūkio sektoriui ir nė vienai įmonei paskolų teikimas nenutrauktas visiškai. Nors tarp verslininkų sklando gandai, esą bankai yra gavę akcininkų nurodymus neteikti paskolų nekilnojamojo turto bendrovėms.

"Visi geri ir atsiperkantys projektai kredituojami, kaip ir anksčiau, bankas ir toliau teikia naujas paskolas įmonių projektams įgyvendinti, nebent dėl įmonės veiklos tolesnių perspektyvų yra pagrįstų abejonių", – įrodinėjo SEB banko Verslo klientų departamento direktorius Aivaras Čičelis.

Palūkanos eurais pinga

Bankininkai pripažįsta, kad įtampa finansų rinkose išlieka, todėl jų klientai dar nejaučia ECB sumažintų bazinių palūkanų įtakos ir gauti paskolas tebėra brangu ir sunku. Tikimasi, kad ECB sprendimas toliau mažinti palūkanų normą pagaliau turėtų atpiginti skolinimąsi tarp bankų, taigi ir paskolas bankų klientams. Tikimasi, kad ir toliau kris tarpbankinės euro palūkanos (EURIBOR).

Pirmąkart palūkanų normos sumažintos spalio pradžioje: centriniai Europos, JAV, Azijos, Anglijos, kitų šalių bankai puse procento sumažino bazines palūkanų normas. Tuo metu buvo pasiekta ir EURIBOR viršutinė riba – 5,44 proc. Tačiau jau prabėgus kelioms dienoms tarpbankinės euro palūkanos patraukė žemyn ir štai jau beveik mėnesį krinta. Šiuo metu EURIBOR siekia 4,7 proc.

Paskolos suteiktos juridiniams asmenims

Bankas "Swedbank" Bankas "Snoras" "Danske" bankas "DnB Nord" Medicinos bankas "Nordea Bank Finland Plc" "Parex" bankas SEB bankas Šiaulių bankas "UniCredit" bankas Ūkio bankas

2008 m. rugsėjo pabaigoje (mln. litų) 6902 1912 2142,5 5699 384,6 3963 675,5 11672 1170,6 721,9 2122

2007 m. rugsėjo pabaigoje (mln. litų) 6219  957,5 1938,7 4057 279,8 2187 491 10036,5 996 632 1237
Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija