Bendrovės “Kauno vandenys” modernizavimui numatyta skirti 100 milijonų litų, tačiau vėl prabilta apie būtinybę didinti gyventojams šalto vandens tarifą

Jau baigiama rengti konkurso dokumentacija specialios paskirties bendrovės “Kauno vandenys” modernizavimui. Artimiausiu metu ketinama paskelbti keletą konkursų, kurių sąmata bus apie 100 milijonų litų. Šios lėšos skirtos statyti biologiniams valymo įrenginiams ir naujiems vandentiekio bei kanalizacijos tinklams. Specialistai kol kas nesiryžta prognozuoti, kada didžiulės investicijos pasieks Kauną. Tačiau jie neabejoja, kad bus sukurta nemažai naujų darbo vietų. “Kauno vandenų” atstovai neslėpė ir kitos šio projekto pusės. Rudenį vėl bus bandoma didinti mokestį už šaltą vandenį.

Naujas tarifas prieš rinkimus?

Pasak bendrovės “Kauno vandenys” generalinio direktoriaus Viliaus Buroko, Kauno miesto tarybai jau buvo teiktas sprendimas apie 30 centų padidinti gyventojams mokestį už šaltą vandenį. Tačiau tada šis klausimas buvo atidėtas neapibrėžtam laikui.

Šiuo metu kauniečiai už kubinį metrą moka 3,62 lito, o įmonės - 4,58 lito. Specialistai neslėpė, kad dėl investicijų vanduo turėtų brangti tik gyventojams. Per pirmąjį šių metų pusmetį 48 tūkstančiais litų sumažėjo bendrovės apyvarta. “Derybos dėl naujo tarifo bus atnaujintos rudenį. Laikas nėra palankus, nes artėja savivaldybių tarybų rinkimai. Tačiau laukiame investicijų, todėl politikams teks priimti sprendimą. Kainų komisija pritarė, kad tarifas turėtų būti padidintas 8,5 procento. Per pirmąjį šių metų pusmetį tikėjomės, kad apyvarta bus 2 milijonais litų didesnė”, - teigė V.Burokas.

Kalbinti politikai sakė, kad kol kas dar per anksti kalbėti apie kainų šuolį. “Dabar Taryba atostogauja. Abejoju, kad rudenį bus svarstomas šis klausimas. Kol kas apie tai nėra jokių kalbų”, - sakė socialdemokratas Rimantas Ruzas.

Kontroliuos iš Vilniaus

Aplinkos strategijos departamento ES paramos administravimo skyriaus vyr. specialistas Saulius Smalys sakė, kad dar šio mėnesio pabaigoje turėtų būti paskelbtas atviras konkursas. “Jis bus ne vienas. Darbai skaidomi į grupes. Biologinių valymo įrenginių ir vamzdynų projektai negali būti viename pakete. Tai skirtingo pobūdžio darbai”, - sakė jis. Planuojama skelbti daugiau nei tris konkursus.

Biologinių valymo įrenginių statybai ketinama skirti apie 20 milijonų eurų. Dar 12 milijonų eurų bus panaudota prie Kauno prijungiant Garliavos, Karmėlavos, Rokų, Ramučių ir kitų gyvenviečių vandentiekio bei kanalizacijos tinklus.

Konkursą rengia ir projekto vykdymo eigą kontroliuos ISPA įgyvendinimo agentūra prie Aplinkos ministerijos. “Visoms bendrovėms sudaromos lygios galimybės. Įtakos komisijos sprendimui gali turėti tik analogiško darbo patirtis, statant tokius objektus”, - sakė S.Smalys.

Tarptautinių organizacijų parama

Pusę projektui reikalingos sumos skirs ES ISPA fondai. Apie 6,4 milijono eurų numatyta valstybės biudžete. Likusi investicijų dalis bus padengta paskola, kurią bendrovei sutiko suteikti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Sutartis su bankininkais pasirašyta dar praėjusiais metais.

“Kol kas mes dar nepaėmėme paskolos. Tai bus padaryta, kai projektas bus pradėtas įgyvendinti”, - sakė bendrovės technikos direktorius Alvydas Dipartas. Būtent dėl minėtos paskolos, “Kauno vandenų” atstovai įsitikinę, kad būtina padidinti vandens kainą.

Sąlygos palankios Lietuvos bendrovėms

Pasak S.Smalio, skelbti keletą konkursų nuspręsta dėl kelių priežasčių. “Pagal tarptautinių finansinių institucijų nustatyta tvarką ir ES reikalavimus, metinė bendrovių apyvarta per penkerius metus turi būti nuo 1,5 iki 3 kartų didesnė nei projekto vertė. Šio projekto sąmata apie 100 milijonų litų. Lietuvoje nerastume statybinės bendrovės, turinčios tokią apyvartą. Nusprendę surengti keletą konkursų, suteikėme galimybę juose lygiomis teisėmis dalyvauti ir mūsų verslininkams”, - sakė vyr. specialistas.

Apie konkursą ketinama paskelbti oficialiame ES leidinyje ir internete. “Nekorektiška būtų įvardyti konkrečias bendroves, nes konkursas dar nėra paskelbtas. Tačiau jau pastebimas susidomėjimas šiuo projektu. Ypač domimasi biologiniais valymo įrenginiais. Tai stambus objektas. Be to, už darbus tikrai bus laiku sumokėta. Kaip žinia, dabar vykdantieji valstybinius užsakymus ne visada laiku sulaukia pinigų. ES institucijos visada sumoka”, - teigė Aplinkos strategijos departamento ES paramos administravimo skyriaus vyr. specialistas.

Bendrovės “Kauno vandenys” vadovas V.Burokas įsitikinęs, kad šis projektas nebus vykdomas be Lietuvos bendrovių. “Net konkursą laimėjus užsieniečiams, jie vis tiek samdytų vietines statybines organizacijas. Nemanau, kad viena statybos bendrovė pajėgtų įgyvendinti šį užsakymą. Būtinas konsorciumas, sudarytas iš kelių statybinių bendrovių”, - sakė V.Burokas. Iki šiol “Kauno vandenys” bendradarbiavo su statybinėmis bendrovėmis “Kausta”, “Požeminiai darbai”, “Žemkasys” ir kt.

Specialistų apskaičiavimais, viena darbo vieta statybose suteikia dar 3-4 žmonėms darbo.

Teršalai patenka į Kuršių marias

Aplinkos ministerijos tarnautojai sakė, kad Kaunas vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų iki šiol neturi biologinių valymo įrenginių. “Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas tik iš dalies apvalo nutekamuosius vandenis. Mechaniniai valymo įrenginiai pašalina ne visus teršalus. Tuo tarpu biologiniai - suskaldo didžiąją dalį cheminių elementų. Po šio proceso vanduo atitinka ES reikalavimus”, - sakė aplinkosaugininkai.

S.Smalys užsiminė, kad daugelis cheminių teršalų pasiekia net Kuršių marias. “Tai sukelia vandens žydėjimą, žuvims trūksta deguonies. Dabar labai populiaru į skalbimo mašinas pilti įvairius chemikalus. Jie apsaugo šiuos įrenginius, tačiau gamtai padaroma didelė žala. Pastačius Kaune biologinius valymo įrenginius, tarša žymiai sumažėtų. Žinoma, dalis teršalų į Nemuną ir Kuršių marias patektų iš Kaliningrado srities”, - sakė vyr. specialistas.

Baigiamose rengti konkurso sąlygose numatyta, kad Kaune biologiniai valymo įrenginiai turėtų būti pastatyti per dvejus metus.