Nors tris mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos mažėjo, sausį šalyje užfiksuota 0,2 proc. mėnesio infliacija. Kylanti infliacija gali sujaukti planus 2015-aisiais Lietuvoje įsivesti eurą.

Viršys Mastrichto kriterijų

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad sausį metinė infliacija siekė 2,6 proc. ir buvo 0,8 procentinio punkto mažesnė nei pernai sausį (3,4 proc.).

Vidutinė metinė infliacija siekė 3 proc. ir buvo 1,2 procentinio punkto mažesnė nei 2012-ųjų sausio mėnesį (4,2 proc.).

Banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje artimiausiais mėnesiais išliks aukščiau Mastrichto kriterijaus.

"Vartotojų kainų indeksas sausio mėnesį padidėjo 0,2 procento ir buvo mažesnis, nei tikėtasi. Nuo sausio 1 d. pabrangusi elektra infliaciją kilstelėjo 0,32 procentinio punkto, bet beveik visą šį augimą kompensavo drabužių ir avalynės išpardavimai", - teigė N.Mačiulis.

Ekonomistas pastebėjo, kad sausį dėl dyzelino akcizo didėjimo, brangusios elektros ir minimalaus mėnesinio atlyginimo augimo gamintojų kainų indeksas padidėjo 0,8 proc. – tai buvo sparčiausias augimas nuo 2011 m. liepos.

"Artimiausiais mėnesiais gamintojų kainų augimą atspindės ir vartotojų kainos, todėl kainų augimas greičiausiai bus spartesnis ir viršys 0,5 proc. per mėnesį. Vidutinė metinė infliacija artimiausiu metu sumažės žemiau 3 proc., bet išliks aukščiau Mastrichto kriterijaus, kuris artės link 2,5 proc.", – prognozavo N.Mačiulis.

Infliacija – vis dar kliūtis

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad šių metų pradžioje didėjančios kainos gali padėti Lietuvai įsivesti eurą 2015 m.

"Per artimiausius metus kainų lygiui atsilieps minimalios mėnesinės algos padidinimas, bet euro įvedimo požiūriu tai nėra blogai, nes kitų metų pradžią mes lyginsime su šių metų pradžia, ir aukštesnė infliacija šių metų pradžioje reiškia mažesnę infliaciją tais lemiamais kontroliniais 2014 m. Tai gali lemiamai paveikti mūsų euro įsivedimą", – Lietuvos ekonomikos konferencijoje ketvirtadienį teigė G.Nausėda.

Tačiau, pasak ekonomisto, infliacija vis dar yra pagrindinė kliūtis Lietuvai įsivesti eurą – jei pasikeis Mastrichto kriterijus, šaliai pasidarys dar sunkiau įsivesti Bendrijos valiutą.

"Jeigu atsitiktų taip, kad euro zona toliau būtų tokioje minimalaus ekonominio augimo zonoje, mes turime įsivaizduoti, kad pats Mastrichto kriterijus nėra iškaltas akmenyje, jis šiuo metu 2,8 proc. ir jeigu sumažėtų iki 2 proc. kitų metų viduryje, tada Lietuvai norint įsivesti eurą šalies mėnesinė vidutinė infliacija nuo šių metų balandžio turėtų būti 0,15 proc.", – sakė G.Nausėda.

Pigo drabužiai ir avalynė

Statistikos departamento duomenimis, sausį bendrajam vartotojų kainų mėnesio pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 9,4 proc. padidėjusi elektros energijos kaina, 4,7 proc. išaugusios vaisių ir uogų kainos, 0,7 proc. – degalų ir tepalų kainos, taip pat drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas atitinkamai 7,7 proc. ir 6,7 proc.

Vartojimo prekių kainos per sausio mėnesį padidėjo 0,3 proc., paslaugų kainos tiek pat sumažėjo. Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos per mėnesį padidėjo 1,5 proc., o rinkos kainos sumažėjo 0,1 proc.

Per mėnesį iš būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų daugiausia pabrango elektros energija – 9,4 proc., kietasis kuras – 2,5 proc., nuotekų rinkimo paslaugos – 0,9 proc., šaltas vanduo – 0,6 proc. Gamtinių dujų kainos ir būsto nuomos mokesčiai per mėnesį sumažėjo po 3,3 proc.

Iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiau nei ketvirtadaliu pabrango vynuogės, 4,7 proc. – tešlos gaminiai su mėsa, 4,4 proc. – kopūstai, 4,2 proc. – morkos, burokėliai, 3,6 proc. – pomidorai, saldžiosios paprikos, 3,1 proc. – bananai. Citrusiniai vaisiai per sausį atpigo 3 proc., svogūninės daržovės – 2,5 proc., salotinės daržovės ir petražolės – 1,8 proc., ryžiai – 1,3 proc.

Per metus vartojimo prekės pabrango 2,8 proc., o paslaugos – 2,3 proc.