Minint „Žemės valandą” Kauno Rotušės aikštėje sutartu laiku šeštadienio vakarą užgeso šviesos.
20.30 val. valandai užtemo ir kiti Kauno simboliai: Arkikatedra, Prisikėlimo ir Vytauto bažnyčios, savivaldybės pastatas.
Tiesa, likus kelioms minutėms iki renginio pradžios atrodė, kad daug dalyvių nesusirinks, tačiau paskutinę minutę į aikštę plūstelėjo kelios dešimtys žmonių.
„Važiavome specialiai į šį renginį. Norime prisidėti prie iniciatyvos išsaugoti žemės išteklius”, – degdama žvakeles greitakalbe bėrė kaunietė Diana.
Kuklus susirinkusiųjų būrelis svarstė, kad greičiausiai žmones išgasdino šaltis. Tuo tarpu viena kaunietė į renginį atėjo su dviem mažametėmis anūkėmis.
„Viena šešerių, kita septynerių, tačiau neatkalbėjau nei šalčiu, nei kuo nors kitu. Abi labai norėjo dalyvauti”, –trindama nuo šalčio sužvarbusias rankas kalbėjo močiutė.
Taip pamažu susirinkusieji uždegė 60 žvakučių, iš kurių buvo sudėliotas skaičius, simbolizuojantis, kiek minučių užgesinus šviesas leidžiama Žemei pailsėti.
Pasaulinę iniciatyvą „Žemės valanda“ vykdo WWF („World Wide Fund of Nature“) – viena didžiausių gamtosaugos organizacijų pasaulyje. Žemės valanda prasidėjo 2007 m. nuo vieno miesto – Sidnėjaus.
Jau po metų idėja apskriejo visą pasaulį ir dabar „Žemės valanda“ vadinama didžiausiu savanorišku žmonijos geros valios aktu. 2011 m. „Žemės valandos“ dalyvių skaičius pasiekė 1,8 milijono žmonių, apėmė daugiau nei 5 200 miestų ir 135 šalis visuose septyniuose žemynuose.
Lietuvoje pirmieji „Žemės valandą” paminėjo Druskininkai. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė kiti Lietuvos miestai.
Naujausi komentarai