Žudynių Kaune aidai: atidėta policijos pareigūnų byla

Vilniaus apygardos teismas antradienį atidėjo penkių aukšto rango policijos pareigūnų, kurie kaltinti netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune 2009 metais, bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Byla turėjo būti nagrinėjama pagal Generalinės prokuratūros skundą.

Į teismo posėdį atvyko keturi iš penkių išteisintųjų - buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis. Jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis salėje nepasirodė, tačiau jis atsiuntė prašymą, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Tačiau net ir turėdama išteisintojo pareiškimą, teisėjų kolegija negalėjo, nes viena iš trijų teisėjų kolegijos narių - Regina Pocienė - praėjus valandai po teismo posėdžio pradžios turėjo vykti į Nacionalinę teismų administraciją, kurs vyks Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos posėdis.

„Jos dalyvavimas yra būtinas, byla atidedama“, - sakė teisėjas Stasys Punys.

Kitas posėdis rengiamas balandžio 17 dieną.

Pernai gruodžio 5 dieną paskelbta, kad policininkai išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisintiesiems panaikintos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus buvo įspėta policijos vadovybė, tačiau pareigūnai esą nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nusikaltimui.

Apie tai žiniasklaidai pranešė D.Kedžio draugas Mindaugas Žalimas. Jo teigimu, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, apie planuojamus D.Kedžio veiksmus jis įspėjo Policijos departamento vadovybę.

Visus kaltinamuosius išteisinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius paskelbė, kad liudytojo M.Žalimo parodymai, jog jis iš anksto įspėjo pareigūnus apie žudynes, nebuvo patikimi.

„Jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi tarpusavyje, jie prieštaravo kitų liudytojų parodymams, taip pat ir kaltinamųjų parodymams, kurie irgi yra įrodymų šaltinis“, -  žurnalistams yra sakęs teisėjas V.Paškevičius.

M.Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas. Jį tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas liudytoją viešai pavadino „patologiniu melagiu".

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius pasiūlė teisiamiems pareigūnams skirti 32-45,5 tūkst. litų  (9,3-13,2 tūkst. eurų) baudas. Prokuroras žurnalistams sakė, kad tokių pat bausmių prašys ir Vilniaus apygardos teisme. Prokuratūra ginčija visų esamų ir buvusių policininkų išteisinimą.

Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su J.Furmanavičiumi ir V.Naruševičiene.

Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir jis buvo išsiųstas prokurorams.

„Kaltinamųjų veiksmai, kuriuos prokuroras kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimą tarnyba, buvo nukreipti į Drąsiaus Kedžio paiešką. Byloje nėra nei menkiausio duomens, kad jie siektų priešingo rezultato, t.y. šio asmens buvimo vietos nustatymo ir jo sulaikymo apsunkinimo bei atitinkamai neturtinės žalos padarymo institucijoms ir fiziniams asmenims, ar sąmoningai leistų tokioms pasekmėms kilti“, - rašoma teismo nuosprendyje.

Prokuratūra teigė, kad T.Ulpis ir E.Damukaitis, nepradėję operatyvinio tyrimo, neužtikrino jo pradėjimo, kad patikrintų M.Žalimo pateiktą informaciją ir tuo pačiu užkirstų kelia J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymams.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

„Faktas tas, kad V.Naruševičienės pareiškimas dėl galimo D.Kedžio smurto gulėjo apygardos prokuratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje, apie tai Policijos departamentas nebuvo informuotas, tas faktas yra konstatuotas ir nuosprendyje,“ - yra sakęs teisėjas V.Paškevičius. Jo teigimu, prokuratūros darbo įvertinimas nebuvo šios bylos dalykas.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.