Žmogžudystė Romainiuose: žudikas sulaukė švelniausios bausmės, išdavikas vėl išsisuko

Dvikovą laimėjo prokuroras

Kaltinimą palaikęs prokuroras Virginijus Sokolovas buvo įsitikinęs, kad peiliu švaistęsis A.Norkūnas būtinosios ginties ribas viršijo. Ir prašė teismo izoliuoti šį jau vienuolika kartų teistą 37-erių recidyvistą nuo visuomenės devyneriems metams. Tačiau tik tokiam terminui, nes ne A.Norkūnas pradėjo smurtinę konflikto, kilusio su dviem praeiviais, aptikusiais jį besišlapinantį gatvėje, dalį. Be to, ir pats tada nukentėjo. Pagal pareikštą kaltinimą A.Norkūnui grėsė laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tačiau prokuroras siūlė teismui atsižvelgti į jau minėtą jo kaltę lengvinančią aplinkybę – būtinosios ginties viršijimą.

Nukentėjusius – A.Norkūno nužudyto Juozo Gineikos tėvus bei dvi seseris atstovavęs advokatas Edgaras Jautakis buvo kategoriškesnis – teisiamasis padarė tyčinį nužudymą. E.Jautakis prašė teismo priimti ir nutartį dėl ikiteisminio tyrimo už melagingų parodymų davimą bei palikimą gyvybei pavojingoje būklėje inicijavimo kartu su velioniu jo žūties valandą buvusio Manto B. atžvilgiu.

A.Norkūno advokatas Ramūnas Putinas prašė teismo jo ginamąjį išteisinti, nes šio poelgis buvo būtinoji gintis. Priešingu atveju žūti galėjo jis pats.

Iškalbingi akcentai

Pripažindamas savo kaltę, A.Norkūnas taip pat tikino nužudęs J.Gineiką netyčia – besigindamas ir iš baimės.

Teisiamasis teigė važiavęs tą lemtingą savo aukai, kuriam buvo tik 29-eri, 2019-ųjų liepos 17-osios vakarą pas Romainiuose gyvenantį savo draugą. Bet pasiklydo. Ir labai norėdamas į tualetą, paprašė, kad „VW Golf“ vairavusi sugyventinė sustotų už parduotuvės. Ir jau baigiant šlapintis išgirdęs: Ko čia m..i?“, į ką, A.Norkūno teigimu, jis atsakęs gražiai: „Kur noriu, ten m..u.“ Ir iš karto sulaukęs aukštesnio iš nepažįstamųjų grasinimo. Tespėjęs atsakyti, kad šis nejuokintų, jis pajuto smūgį į veidą. O po to ir visa jų krušą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Galiausiai nuvertė ir spardė gulintį. Todėl prišliaužiau prie atidarytų mūsų automobilio durelių, kuriose buvo tądien mano mamos padovanotas virtuvinis peilis – kad daugiau su sugyventine nesipyktume dėl to, kad neįmanoma senu peiliu nieko atsipjauti. Stvėriau tą peilį, atsiverčiau ant nugaros ir, net neišėmęs iš maišelio, dūriau kažkur į krūtinę. Bet jis spardė toliau, todėl dar dūriau į koją. Ir jis iš karto nustraksėjo tolyn ant vienos kojos, dar pagrasinęs, kas man dabar bus“, – dėstė savąją įvykio versiją A.Norkūnas, teigdamas, kad po to riktelėjęs sugyventinei: „Važiuojam iš čia greičiau!“, nes pamatęs atbėgantį sužeistojo peiliu draugą, nuo kurio prieš tai jį jau buvo apgynusi sugyventinė.

„Kodėl keičiate parodymus?“ – klausė A.Norkūno bylą nagrinėjusi teisėja Svetlana Jurgaitienė, turėdama galvoje, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pirmiausiai dūrė peiliu J.Gineikai į koją, o tik po to – į plautį. Teisiamasis tada atsakė, kad turėjo laiko viską apmąstyti ir dabar jis tai prisimena geriau.

Melo kojos trumpos

Teisme A.Norkūnas jau pasakojo ir apie dešimt nužudytojo tada jam spėtų suduoti smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė jų kur kas mažiau. O teisėjai pasiteiravus, ar nebuvo galima šio susidūrimo išvengti, tiesiog sėdant į automobilį ir išvažiuojant – juk jis vyresnis už nužudytąjį, be to šlapinosi viešoje vietoje, A.Norkūnas tikino, kad tokios galimybės nebuvo, nes jis buvo užpultas netikėtai, net neleidžiant jam atsistoti.

Ar durdamas žmogui į krūtinę nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?

Tačiau tada prabilo prokuroras V.Sokolovas, pagarsindamas, kokius sužalojimus A.Norkūnui konstatavo teismo medicinos ekspertas – muštinė antakio žaizda, plaštakos nubrozdinimas, kraujosrūvos klube ir juosmenyje bei raktikaulio lūžis. Nukentėjusiųjų atstovas E.Jautakis buvo dar konkretesnis: „Jeigu nukritote ant dešinio šono, tai, kodėl lūžo kairysis jūsų raktikaulis? Kada jūs jį susižalojote? Ir, ar durdamas žmogui į krūtinę nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?“

Anot teismo medicinos ekspertų, J.Gineika mirė įvykio vietoje nuo ūmaus nukraujavimo, perdūrus jam vieną plautį.

A.Norkūnas tikino ir, kad įvykio metu buvo blaivus. Esą buvo išgėręs tos pačios dienos ryte tik skardinę alaus. Tačiau kaltinamajame akte teigta, kad jis nužudė J.Gineiką neblaivus. Remtasi specialistės išvada, kad po A.Norkūno sulaikymo jo šlapime aptikta 0,81 prom. alkoholio. Tiesa, jis buvo sulaikytas tik beveik už dviejų parų po nusikaltimo – savo namuose Vilijampolėje, Varnių gatvėje. Ir buvo linkęs įrodinėti, kad vėl gėrė alų jau grįžęs namo – taip skaudėjo lūžusį raktikaulį. A.Norkūno advokato prašymu į teismą buvo iškviesta ir minėta specialistė. Tačiau ji negalėjo atsakyti per kiek laiko iš šlapimo pasišalina alkoholis. Bet patvirtino prokuroro prielaidą, kad, pagal A.Norkūno šlapime tada rastas kitas medžiagas, jis galėjo būti tą lemtingą J.Gineikai vakarą rūkęs kanapes, nes šios išsilaiko šlapime iki trijų parų.

Geriausias liudytojas – įrašas

Gana iškalbinga buvo ir A.Norkūno pozicija dėl jam pareikštų J.Gineikos tėvų bei seserų ieškinių. Teisiamasis teigė, kad su visais jais sutinka, nors bendra šių ieškinių suma viršijo 135 tūkst. eurų. „Gal jau kiek nors atlyginote?“ – klausė jo teisėja, į ką A.Norkūnas atsakė, kad dar ne, nes dar niekas nepriteista. Be to, teigė, kad buvo išlaikomas sugyventinės. Arba važiuodavo dirbti į užsienį. Kaip jau rašyta, du iš vienuolikos jo teistumų yra Danijos ir Nyderlandų teismų nuosprendžiai už vagystes.

Peržiūrėjus teisme greta įvykio vietos esančios vaizdo kameros įrašą, pasitvirtino vienos iš J.Gineikos seserų parodymai, ką kitą dieną po tragedijos jai pasakojo kartu su broliu šio žūties valandą buvęs Mantas B. O šis tada teigė, kad konflikto kulminacija prasidėjo, kai J.Gineika jau buvo nuėjęs tolyn, palikęs besišlapinusįjį akis į akį su juo. Įraše matyti, kaip J.Gineika po to grįžta. Tačiau tada pabėga Mantas B. Po to šis vėl atbėga ir vėl pabėga – kai J.Gineika jau pareina šlubčiodamas bei netrukus nukrenta.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Teisme pagarsinti ir J.Gineikos tėvų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes atvykti į sūnaus žudiko teismą jiems neužteko jėgų. Nužudytojo tėvai teigė, kad jų sūnus buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Priešingai – padėdavo spręsti konfliktus. O kažkokio kovinio sporto treniruotes jis lankė, būdamas vos dvylikos. Tačiau tik mėnesį.

Velionis išduotas ir teisme

Mantas B., prisiekęs teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, davė kaltinamajam jo draugo nužudymu palankius parodymus. Jis teigė mažai, ką galintis papasakoti, nes beveik nieko nematė.

Nužudytojo J.Gineikos draugas Mantas B.

Esą viskas įvyko taip greitai, kad nėra ir, ką pasakoti. O be to, viskas buvo taip seniai, kad jis jau ne viską ir prisimena.

Daugiau už Mantą B. pasakė kiti šios bylos liudytojai. Ir tai, kad ne jis iškvietė sužeistam draugui greitosios medikus, o vairuotojas, kuris savo automobiliu vos nekliudė pusiau važiuojamoje kelio dalyje sukniubusio J.Gineikos. Mantas B. teisinosi esą bėgęs į namus pasiimti mobiliojo telefono. Tačiau nepasakė, kas atsitiko prie dar dejuojančio J.Gineikos pradėjusiems rinktis žmonėms, ir kai po kurio pravažiavo pro šią vietą iš namų pasiimtu automobiliu ir tik trumpam stabtelėjo, nes skubėjo į Raudondvario plento degalinę susitikti su kitais draugais. Vienas iš šių teisme atskleidė, kad Mantas B., pakvietęs tada juos į šį susitikimą, prašė jo, kad jis meluotų policijai buvęs su J.Gineika šį sužalojant. Tuo tarpu iš pradžių manyta, kad šį partrenkė automobilis. Durtinė žaizda J.Gineikos nugaroje pastebėta tik atvykus reanimobiliui, kurio ekipažas jau rado jį be sąmonės. Dėl nukraujavimo jis buvo ištiktas gilaus šoko.

A.Norkūno sugyventinė Kristina B., galėjusi neduoti jo teisme parodymų, šiuos davė. Ir iš esmės pasakojo tą patį, ką ir teisiamasis, tik vietomis, labai besistengdama šiam padėti, sutirštindama spalvas. Pavyzdžiui, kad nužudytasis prieš sugyventiniui griebiantis peilio šokinėjo šiam ant galvos. Ji antrino teisiamajam ir, kad šis atsikratė žmogžudystės įrankio nusviedęs jį pro automobilio, paliekančio nusikaltimo vietą, langą į laukus. Tačiau teisėsaugininkams rasti šio peilio nepavyko.

A.Norkūno sugyventinė Kristina B.

Nuosprendyje dominavo būtinoji gintis

Bylą nagrinėjusi teisėja S.Jurgaitienė šiandien paskelbė, kad A.Norkūnas peržengė būtinosios ginties ribas tyčia du kartus durdamas peiliu J.Gineikai. Tačiau konstatavo dvi jo kaltę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą bei tai, kad jis padarė šį nusikaltimą peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Konstatuota ir viena A.Norkūno kaltę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu. Tačiau iš kaltinimo pašalinta kita sunkinanti aplinkybė – kad jis nužudė žmogų, būdamas neblaivus. Tai, anot teisėjos, neįrodyta.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes A.Norkūnui už J.Gineikos nužudymą skirtas septynerių metų įkalinimas. Arba pati švelniausia bausmė, grėsusi pagal pareikštą kaltinimą.

Atsižvelgiant į teismų praktiką bei tai, kad buvo būtinoji gintis, kuri peržengta, tik iš dalies patenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai. Tėvams priteista penkis kartus mažesnė neturtinė žala nei jie prašė. Seserims – penkis-šešis kartus.

Jokios nutarties Manto B. atžvilgiu, garsinant nuosprendį A.Norkūnui, nepaskelbta.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui.