"Net neabejoju, jog žvejų žemiau Vilniaus Neryje rastos nugaišusios lašišos – fekalinės Vilniaus avarijos pasekmė. Sunku pastebėti kritusias žuvis sėdint kabinetuose, todėl manau, jog siekiant įvertinti tikrąją nelaimės žalą, aplinkosauga turėtų nedelsiant, kol stipriai neatšalo, detaliai išžvalgyti upę", – ragino buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Jis sakė manąs, jog reali žala Neries ekosistemai – keletą kartų didesnė nei apskaičiuotieji 300 tūkst. eurų.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius portalui kauno.diena.lt pirmadienį teigė, kad mėginiai taršai nustatyti Neryje Kauno regione imti dieną prieš nelaimę, iš karto po nelaimės, kai nuotekos iš Vilniaus jau turėjo ateiti iki Kauno, ir 27 d.

Tirtas ir Nemuno vanduo, nes Neris į jį įteka. Visų mėginių rezultatai neviršijo normų.

"Nieko blogo pasakyti neišeina", – kalbėjo S. Pocius. Pasiteiravus, ar taršos rodikliai po avarijos buvo bent šiek pakilę, jis aiškino, kad taršos lygis visąlaik svyruoja.  

Pasiteiravus, ar jam žinomi atvejai apie nugaišusias žuvis Kauno regione, departamento vadovas sakė, kad tokių duomenų departamentas neturi. 

"Gali būti, kad žemiau Vilniaus Neryje nugaišo žuvų. Negali būti ir kalbos, kad prie pat nelaimės vietos nebūtų buvę jokio poveikio ekosistemai", – dėstė S. Pocius.  

Avarija Vilniuje, Upės gatvėje, įvyko gruodžio 23 d. popietę, kai žemės nuošliauža pažeidė du magistralinius nuotekų vamzdžius. Kol nelaimė buvo likviduota, dalinai apvalytos nuotekos buvo leidžiamos į Nerį.