Oficialiai – sėkmingi verslininkai

Kaip jau rašyta, šios organizuotos grupuotės, pagrobusios Vokietijoje vienuolika didelės vertės automobilių, subūrimu kaltinti policijos operatyvininkų su agurkiniais siejami 37-erių Rytis Sadauskas bei metais jaunesnis Tomas Kurmilavičius.

Jie kaltinti ne tik suradę asmenis, sutinkančius vykdyti tokias nusikalstamas veikas, bet ir parengę šių vykdymo planą bei paskirstę vaidmenis, sau prisiimdami bendrininkų kelionių į Vokietiją finansavimą ir pragyvenimo ten, kol bus įvykdytas užsakymas, išlaidas. O tuo pačiu – ir jų aprūpinimą vagiamų automobilių užvedimui reikalinga įranga.

T.Kurmilavičius, pravarde Kurmis, prisistatė teismui vienos bendrovės pardavimų vadovu. R.Sadauskas, kurio pravardė – Ričiukas, teigė, kad vadovauja trims kompanijoms Anglijoje. Esą viena iš jų, kaip girtasi televizijos laidoje, skirtoje sėkmingiems emigrantams, – asmens sargybinių įmonė, teikianti paslaugas ne tik turtuoliams šios šalies verslininkams bei žinomiems žmonėms, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjams.

R.Sadauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vienas sutiko bendradarbiauti

Kaltinimai R.Sadauskui ir T.Kurmilavičiui rėmėsi vieno jų suburtos grupuotės nario, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, parodymais.

Anot pastarojo, kartu su organizatoriais teisto 49-erių Dainiaus Miklušio, pravarde Dainiukas, vaidmuo buvo ieškoti, pagrobti ir paslėpti vadeivų užsakyto modelio automobilius specialiai šiuo tikslu išsinuomotame garaže-bunkeryje.

Dar vienas šios organizuotos grupės narys – Mantas Putrūnas, pravarde Kaltukas, kurio vaidmuo buvo perdaryti paslėpto grobio identifikavimo numerius, buvo sulaikytas Vokietijos policijos neblaivus prie vieno pavogto automobilio vairo. Jis jau išgirdo Vokietijos teismų verdiktą ir atlieka šių skirtą bausmę.

T.Kurmilavičius su D.Miklušiu, kaip ir kartu su jais teistas Juozas Jančaitis, kuris nebuvo šios organizuotos grupės narys - tik epizodinis jos bendrininkas, buvo sulaikyti Lietuvoje, todėl ir buvo teisiami pagal mūsų šalies įstatymus.

57-erių J.Jančaičio funkcija buvo užkelti kelionei į Lietuvą paruoštus automobilius ant autovežių ir juos pargabenti. Autovežių užsakymas, kaip ir grobio realizavimas Kauno automobilių turguje klientams iš Rusijos bei Kazachijos, buvo jau kito šios grupuotės nario – Evaldo Karaliaus funkcija. Pastarasis tik pernai vasarą pargabentas į Lietuvą iš Norvegijos, kurioje buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Ir yra teisiamas atskirai.

T.Kurmilavičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Grobis nerastas, ieškinių nėra

R.Sadausko bei T.Kurmilavičiaus suburta grupė kaltinta per kelias 2012-ųjų sausio naktis pagrobusi Vokietijos Krefeldo bei Gelderno miestuose šešis „Volkswagen“ modelio automobilius. O per vieną tų pačių metų liepos naktį Diuseldorfe – tris BMW.

Visi jie dienos metu buvo nusižiūrėti nuosavų namų kvartaluose. Vėliau jų duomenys ir kėbulų numeriai buvo perduoti Lietuvoje šios informacijos laukusiam T.Kurmilavičiui – kad pastarasis organizuotų netikrų dokumentų pagaminimą. M.Putrūnui perdarius jų kėbulo numerius bei pakeitus spyneles, grobis trimis autovežiais pargabentas į Lietuvą. Ir E.Karaliui per du-tris mėnesius realizavus jį Kauno automobilių turguje, gautas pelnas pasidalintas R.Sadausko bei T.Kurmilavičiaus nurodytomis dalimis, kurių teisėsaugininkams nustatyti nepavyko.

Iš pavogtų automobilių pavyko rasti tik vieną „VW Golf“ – šalia turgaus esančioje automobilių saugojimo-pardavimo aikštelėje.

Pavogtų automobilių savininkų nuostolius kompensavo Vokietijos draudimo firmos. Jokių ieškinių Lietuvoje teisiamiesiems kaltinamiesiems šiomis vagystėmis jos nepareiškė.

Raitėsi kaip unguriai

Stojęs prieš teismą D.Miklušis prisipažino tik dalyvavęs vagystėse su jau minėtu grupuotės nariu, sutikusiu bendradarbiauti su teisėsauga. Ir esą pastarojo iniciatyva, už ką šis jam sumokėjęs 100 eurų.

J.Jančaitis tikino esą tik po metų sužinojęs, kad automobiliai, kuriuos jo buvo paprašyti pargabenti į Lietuvą, yra vogti.

T.Kurmilavičius prisipažino tik parūpindavęs suklastotus dokumentus – esą per pažįstamą iš Anglijos. Ir taip pat tikino tai daręs sutikusiojo bendradarbiauti su teisėsauga bendrininko iniciatyva, už ką jam buvo sumokėta 2 tūkst. svarų.

R.Sadauskas savo kaltės nepripažino ir tikino, kad jo vienintelė sąsaja su šia byla – tas pats nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, kurį jis pažįsta tik todėl, kad abu vienu metu buvo laikomi Tardymo izoliatoriuje. Tačiau esą apie jo pasakojamus nusikaltimus Vokietijoje nieko nežino.

J.Jančaitis (kairėje) ir D.Miklušis (viduryje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Skydu tapo ilgas procesas

Bylą nagrinėjęs teisėjas Raimundas Mikšta konstatavo, kad įrodymų, jog minėta ketveriukė padarė jai inkriminuotus nusikaltimus, pakanka.

Tačiau jiems skirtos bausmės, mažesnės už grėsusios vidurkį (už didelės vertės turto vagystę Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų), atsižvelgiant į tai, kad nuo inkriminuotų nusikaltimų iki nuosprendžio už juos praėjo net šešeri metai. Ir tiek laiko buvo ne tik suvaržyta kaltinamųjų laisvė, bet jie turėjo patirti ir kitus nepatogumus, tarp šių – ir netikrumą dėl savo ateities.

Tačiau, kodėl R.Sadauskui bei T.Kurmilavičiui, kaltintiems šių nusikaltimų organizavimu, skirta tokia pati bausmė, kaip ir D.Miklušiui, – laisvės atėmimas ketveriems metams, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant nuo 23 iki 6 val būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (belieka priminti, kad visi automobiliai buvo pavogti naktį) ar mokslu, R.Mikšta nepaaiškino. Tačiau akcentavo, kad skirtos bausmės atidėtos maksimaliam trejų metų laikotarpiui.

„Absurdas!“ – taip paskelbtą nuosprendį įvertino R.Sadauskas. D.Miklušis taip pat teigė, kad jį skųs. J.Jančaitis sakė, kad ne. Tik T.Kurmilavičiaus, labiausiai iš visų teisiamųjų slėpęs savo veidą, įvertino jo pripažinimą kaltu iškalbinga tyla.