Už mirtinos avarijos sukėlimą – laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant metams

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. įpareigotas dirbti, tęsti darbą arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R. K. teisė vairuoti atimta vieniems metams.

R. K., turintis leidimą gyventi Lietuvoje ir padaręs avariją, vairuodamas vienos mūsų įmonės vilkiką, nuteistas už tai, kad  2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 18.39 val. Jonavos r., kelyje Jonava – Gudžioniai, vairuodamas vilkiką  „Mercedes Benz Across“, važiuodamas Jonavos kryptimi, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Audi A6“. 

Tokiu būdu jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio „Audi A6“ 37-erių metų vairuotojas, o automobilio „Audi A6“ keleivė patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis, kaip ir kartu važiavusi jo pusseserė, buvo Jonavos rajono gyventojas.

Teisminio nagrinėjimo metu R. K. kaltu prisipažino, nurodė, kad eismo įvykio priežastis – blogos oro sąlygos ir provėžos, kurios prisipildė vandens, dėl ko automobilis tapo nevaldomas. „Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes mano, kad civiliniai ieškiniai jau atlyginti,“ – teigiama teismo nuosprendyje.

Skiriant bausmę R. K., teismas atsižvelgė į tai, jis neteistas,  administracine tvarka nebaustas, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. R. K. kaltę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. „Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau jis yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes“, – skirdamas laisvės atėmimo bausmę motyvavo teismas.

Teismas, atsižvelgęs į R. K. charakterizuojančią medžiagą, bausmės vykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui, paskyręs jam įpareigojimus: dirbti ir neleisti išvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo.

Nukentėjusioji, patyrusi nesunkų sveikatos sutrikdymą, civiliniu ieškiniu reiškė reikalavimą atlyginti 30 000 eurų neturtinę žalą, patirtą dėl pusbrolio žūties.

„Aplinkybė, kad asmuo su žuvusiuoju palaikė draugiškus santykius, bendravo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl šiuo atveju vien remiantis ta aplinkybe, kad civilinę ieškovę su žuvusiuoju siejo giminystės ryšiai – jie buvo pusbroliai, nėra galimas neturtinės žalos priteisimas ir ieškinys atmestinas,“ – remdamasis teismų praktika konstatavo teismas.

Taip pat trys nukentėjusieji prašė teismo priteisti po 130 740 eurų neturtinei žalai atlyginti po sutuoktinio ir tėvo žūties, nes draudimo bendrovė kiekvienam jau išmokėjo po 19 260 eurų (iš 150 000 eurų).

Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, bei į draudimo bendrovės išmokėtas draudimo išmokas  (po 19 260 eurų) neturtinei žalai dėl sutuoktinio/tėčio netekties atlyginti, ieškinius atmetė.

„Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus,“ - rašoma teismo nuosprendyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.