Kauno apylinkės teismas ketvirtadienį pranešė, kad vyras, siekdamas iš Lietuvos į Šveicariją išsiųsti mamuto iltį, kurios vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, nustatyta 16,7 tūkst. eurų, siuntos dokumentuose nurodė, kad gabena „suakmenėjusią medieną“.
Bylos duomenimis, 2025 metų balandžio 10 dieną kaltinamasis mamuto iltį ketino iš Lietuvos siųsti į Šveicariją, naudodamasis siuntų bendrovės paslaugomis.
Deklaravimo paslaugas teikiančiai įmonei jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie siunčiamą prekę, nurodydamas, kad tai yra 3 tūkst. 250 eurų vertės suakmenėjusi mediena. Remiantis šiais duomenimis, muitinei buvo pateikta eksporto deklaracija. Muitinės pareigūnams patikrinus ir sulaikius siuntą, nustatyta, kad joje gabenta mamuto iltis, kurios vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, siekė 16,7 tūkst. eurų.
Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis paaiškino, kad mamuto ilties fragmentą 2024-ųjų spalį įsigijo Miunchene, Vokietijoje, už 3 tūkst. 250 eurų. Nusprendęs jį parduoti pirkėjui iš Šveicarijos už 7 tūkst. 250 eurų, iš pradžių siuntą ketino išsiųsti paštu, tačiau dėl jos gabaritų siuntą atsisakyta priimti. Tuomet su pirkėju buvo sutarta pasinaudoti siuntų bendrovės paslaugomis, o siunčiamą mamuto iltį dokumentuose įvardyti kaip „suakmenėjusią medieną“.
Teisiamojo posėdžio metu N. I. kaltę pripažino visiškai, tačiau teigė nesiekęs apgauti muitinės. Jis nurodė suprantantis, kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir dėl savo veiksmų gailėjosi.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad kaltinamasis veikė tyčia, sąmoningai siekdamas išvengti muitinės kontrolės. Nustatyta, kad vyras žinojo, jog į Šveicariją siunčia mamuto ilties fragmentą, suprato pareigą pateikti šią prekę muitinės kontrolei ir žinojo apie mokėtinus mokesčius. Nepaisydamas to, jis, susitaręs su pirkėju, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie siunčiamos prekės rūšį ir vertę.
Nuosprendyje pažymėta, kad eksporto deklaracijoje nurodyti duomenys neatitiko faktiškai gabentos prekės, todėl ji laikoma nedeklaruota. Tokius kaltinamojo veiksmus teismas įvertino kaip kitokį muitinės kontrolės išvengimą, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Byloje taip pat nustatyta, kad N. I., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą, ikiteisminio tyrimo metu pateikė suklastotą sąskaitos faktūros kopiją. Dokumente buvo nurodyta, kad įsigyta prekė yra „suakmenėjusi mediena“, nors iš tikrųjų tai buvo mamuto iltis. Teisiamojo posėdžio metu vyras pripažino, kad sąskaitą faktūrą, kurią iš pardavėjo gavo neužpildytą, užpildė pats.
Teismas atkreipė dėmesį ir į kaltinamojo parodymų pasikeitimą baudžiamojo proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios apklausos metu, vyras kaltės nepripažino ir tvirtino nežinojęs, kad įsigyta prekė yra mamuto iltis. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, teismas nenustatė nuoširdaus gailesčio, pažymėdamas, kad vyras savo elgesio kritiškai nevertino ir siekė sumenkinti savo veiksmus.
Už kontrabandą teismas N. I. paskyrė devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, o už disponavimą suklastotu dokumentu – penkių mėnesių viešųjų darbų bausmę. Subendrinus bausmes, kaltinamajam paskirta vienerių metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 valandų.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Naujausi komentarai