Teisme – piktnaudžiavimo Šilainių poliklinikoje ir fiktyvaus neįgaliųjų įdarbinimo byla

Pasak prokuratūros, kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu yra pareikšti trims uždarosioms akcinėms bendrovėms ir vienai mažajai bendrijai, dalis jų kaltinamos ir piktnaudžiavimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, viena – neteisėta ūkine, finansine ir komercine veikla.

Buvęs Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius yra kaltinamas piktnaudžiavimu, dar šeši fiziniai asmenys – sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Trys kaltinamieji taip pat bus teisiami dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, du – dėl piktnaudžiavimo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Obelienius galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kai 2012-2015 metais penkioms įmonėms, įtariama, neteisėtai leido neatlygintinai naudotis poliklinikos patalpomis komercinei veiklai vykdyti.

Vidmantas Obelienius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Teisėsaugos teigimu, tokiems sprendimams nebuvo gaunami Kauno savivaldybės sutikimai ir neorganizuoti viešieji patalpų nuomos konkursai. Iš penkių bendrovių per kelerius metus į miesto biudžetą nebuvo surinkta daugiau nei 45 tūkst. eurų.

Tyrimo metu STT pareigūnai nustatė, kad vienai iš veiklą poliklinikos patalpose vykdžiusių įmonių faktiškai vadovavo V. Obelieniaus sūnus. Vėliau paaiškėjo, kad pastaroji įmonė ir dar dvi poliklinikos direktoriaus sūnaus faktiškai vadovaujamos įmonės turi neįgaliųjų socialinės įmonės (NSĮ) statusą.

Vidmanto sūnus Gytis Obelienius/Elijaus Kniežausko nuotr.

Pasak prokuratūros, visos šios įmonės 2010-2015 metais galėjo piktnaudžiauti padėtimi ir fiktyviai įdarbinti neįgaliuosius. Iš Užimtumo tarnybos jos gaudavo darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei darbo vietų neįgaliesiems steigimo subsidijas.

Manoma, kad per šį laikotarpį fiktyviai įdarbinta galėjo būti daugiau kaip pusšimtis neįgaliųjų.

„Asmenys būdavo įdarbinami į įvairias pareigas – pagalbinio darbininko, plataus profilio statybininko, dantų techniko, gydytojo, valytojo, informacinių technologijų specialisto ir kt. Pastarieji įmonėse faktiškai nedirbdavo, apie nusikalstamas veikas nesuvokdavo ir atiduodavo didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio kaltinamiesiems“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Pastarieji įmonėse faktiškai nedirbdavo, apie nusikalstamas veikas nesuvokdavo ir atiduodavo didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio kaltinamiesiems.

Prokuratūros teigimu, įdarbintiems asmenims buvo mokamas neoficialus sumažintas atlyginimas, taip siekiant išlaikyti darbuotojų, priklausančių neįgaliųjų tikslinei grupei, skaičių, reikalingą NSĮ statusui išsaugoti.

Įgyvendinant nusikalstamą schemą taip pat galėjo būti klastojama buhalterinė apskaita ir apgaulės būdu įgytos didelės vertės Užimtumo tarnybos mokamos darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei darbo vietų neįgaliesiems steigimo subsidijos.

„Atliekant tyrimą apklausta daugiau nei 140 asmenų ir surinkta duomenų, kad galimai nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala yra didesnė nei 530 tūkst. eurų“, –  pabrėžė prokuratūra.

Šioje byloje Užimtumo tarnyba yra pateikusi per 589 tūkst. eurų civilinį ieškinį, Kauno savivaldybė – per 45 tūkst. eurų.

Baudžiamąją bylą nagrinės Kauno apygardos teismas.

Tai jau antroji, su V. Obelieniumi susijusi, byla, kurią nagrinėja šis teismas – 2018 metų gegužę STT ir prokuratūra teismui perdavė bylą dėl galimo kyšininkavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kaip tuomet teigė teisėsauga, atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima įtarti, jog 2014 metais buvęs Kauno Šilainių poliklinikos direktorius V. Obelienius, padedamas savo šeimos nario, galbūt provokavo duoti, susitarė ir pažadėjo priimti kyšį.

V. Obelienius taip pat kaltintas priėmęs dalį kyšio iš privačios bendrovės, teikiančios medicinos paslaugas.

Ši byla teisme dar tebenagrinėjama.