Aukų sąraše – ir nušauta garsenybė

Kaip jau rašyta, pagarsinus Kauno apygardos teisme, vėliau skyrusiame daugelį šokiravusias bausmes kamuoliniams, apie 200 lapų šios bylos kaltinamąjį aktą, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir vienas tituluočiausių  Lietuvos kovos menų atstovas Remigijus Morkevičius, nušautas samdomo žudiko Imre Arako, turinčio Estijos pilietybę, 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio.

Remiantis kaltinamuoju aktu, „Kamuolinių“ vadeiva Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys, davė septyniems savo pavaldiniams nurodymą pamokyti R. Morkevičių dar prieš penkerius metus iki jo sušaudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu „Kamuoliniams“ priklausiusiam M. P., ne tik nesiskaičiusiam su jos lyderiais, bet ir sumušusiam G. Janonio giminaitį. Tuo metu R. Morkevičius buvo apsistojęs su M. P. Nyderlanduose – Hagoje.

Nors pagrindiniu G. Janonio taikiniu buvo M. P., kuriam Kamuolys savo „torpedoms“, nuvykus į Nyderlandus, liepė sulaužyti rankas, peršauti kojas, sužaloti stuburo slankstelius ir nupjauti ausį, buvo įsakyta sužaloti ir galimai jį saugojusį R. Morkevičių.

Giedrius Janonis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gavę 4 tūkst. eurų kelionės išlaidoms, užduoties vykdytojai, pasiėmę grupuotei priklausiusius šaunamuosius ginklus, išvyko į Nyderlandus dviem automobiliais. Tačiau ten užduoties iki galo neįvykdė, nes, jiems belaukiant pasaloje, į gatvę išėjo tik M. P. Į šį šauta keturis kartus, sunkiai sutrikdant jo sveikatą. Tuo kaltinti Artūras Osmankinas, pravarde Osama, ir Regimantas Jonušas. Jų panaudotų ginklų vėliau ieškota netoliese esančiame vandens kanale.

Naujos akistatos nepanoro

Prisikviesti nukentėjusiojo statusą turintį M. P. į šios bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teismui nepavyko. Dėl kol galiausiai buvo nuspręsta paviešinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teko patenkinti ir kito nukentėjusiojo šioje byloje – A. P. prašymą apklausti jį nuotoliniu būdu.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A. P. buvo sumuštas ir apiplėštas, vykdant G. Janonio bei Tomo Gaidankos nurodymą, 2011-ųjų lapkritį. Šią užduotį vykdė keturi jų pavaldiniai, gavę tam automobilį, ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai.

Šiame automobilyje, pasistatytame ne per toliausiai daugiabučio, kuriame gyveno A. P., G. Janonio „torpedos“, pasiėmę radijo ryšio stotelę ir užsidėję kaukes, ilgai laukė patogaus momento, nes A. P. vis pasirodydavo ne vienas, o su drauge. Bent taip signalo pulti laukusiems bendrininkams pranešdavo jų kolega, budėjęs kitoje gatvės pusėje taip pat su radijo ryšio stotele.

Galiausiai, nutaikius patogų momentą ir užpuolus A. P., paaiškėjo, kad įvykdyti užduoties iki galo negalima, nes auka buvo be grandinėlės ir laikrodžio, kuriuos buvo nurodyta iš jo atimti. Dėl to, sumušus A. P., pasisavintas šio sportinis krepšys ir rankinė. Iškraustyta ir A. P. piniginė, kurioje rasti 3,1 tūkst. litų (898 eurai) pasidalyti nusikaltimo vietoje.

Kaltinti neeiliniais nusikaltimais

Kaltinamasis šios bylos aktas buvo grindžiamas su teisėsauga sutikusių bendradarbiauti kamuolinių parodymais.

Vienas jų, turintis Bebro pravardę, taip pat prašė, kad teismas apklaustų jį nuotoliniu būdu.

„Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problematiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems. Esu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinėje „Kamuolinių“ byloje, iš kurios atskirta dalis nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ir visi pastarosios kaltinamieji, kuriuos pažįstu daugiau kaip 30 metų, figūruoja ir anoje byloje“, – teigė savo prašyme apklausti jį nuotoliniu būdu minėtas liudytojas.

Į šią Kauno apygardos teismui perduotą iš pagrindinės „Kamuolinių“ bylos išskirtą jos dalį sugulė tik šeši jų nusikalstamos veikos epizodai. Trys, įvykdyti 2010–2011 m. Dar tiek pat – 2017–2018 m. Pastarieji daugiausia susiję su kratų, lydėjusių plačiai nuskambėjusius kamuolinių sulaikymus 2018-ųjų balandį, rezultatais.

O perduoti teismui bent šią dalį didžiosios „Kamuolinių“ bylos buvo skubama ir dėl riboto ikiteisminio tyrimo metu suėmimo termino, ir viliantis, kad, užsitęsus ikiteisminiam pagrindinės bylos tyrimui, iki jos perdavimo teismui už grotų bus pasiųsti bent šio nusikalstamo susivienijimo vadeivos.

Kartu su jau du kartus (pirmą – dar 1992-aisiais, kai buvo nepilnametis) teistu G. Janoniu, perduodant šią bylą teismui, už grotų buvo ir T. Gaidanka, Deividas Čereška, Andrius Juodis, Genadijus Ževžikovas, A. Osmankinas bei broliai Genadijus ir Rolandas Borisovai.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems.

Tačiau galiausiai suimtųjų šioje byloje neliko, nors prieš teismą joje stoję septyniolika kamuolinių kaltinti neteisėtu laisvės atėmimu, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkiu sveikatos sutrikdymu minėtomis aplinkybėmis, plėšimu, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkiu sveikatos sutrikdymu kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį, turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimu ir jų pagrobimu ar panaudojimu nusikalstamais tikslais.

Nė vienas iš septyniolikos šios bylos teisiamųjų iš esmės savo kaltės nepripažino. Lig tol neteistas buvo tik vienas iš jų – Nerijus Venclavičius. Kiti buvo teisti ir po penkis kartus. Nuosprendžius jiems buvo skelbę ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Švedijos bei Norvegijos teismai.

Siūlytos solidžios bausmės

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, kaip ir tikėtasi, didžiausias bausmes siūlė „Kamuolinių“ lyderiams – G. Janoniui, G. Borisovui, T. Gaidankai ir D. Čereškai, dėl kurių paleidimo į laisvę po daugiau kaip ketverių metų suėmimo už užstatus ir su apykojėmis 2022-ųjų vasarą buvo kilę daug aistrų.

Tačiau griežčiausia bausmė siūlyta ne šio nusikalstamo susivienijimo vadeivai G. Janoniui, paleistam į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, o G. Borisovui, kuriam buvo skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.

G. Borisovui siūlytas trylikos su puse metų įkalinimas, nes jam šioje byloje inkriminuota daugiausia epizodų. G. Janoniui, kaip ir D. Čereškai, paleistam į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą, bei T. Gaidankai, kuriam pareiškus, kad neturi pinigų užstatui, šis ir neskirtas, siūlytas trylikos metų įkalinimas.

A. Juodžiui siūlyta atimti laisvę dvylikai metų. A. Osmankinui, G. Ževžikovui ir R. Borisovui, – vienuolikai su puse metų.

R. Jonušą ir Eligijų Maželį siūlyta įkalinti dešimčiai metų. Taurą Grinių – aštuoneriems, Mindaugą Lukauską – septyneriems metams ir trims mėnesiams, Andrių Guogą, N. Venclavičių ir Edgarą Meizaraitį, atėjusį į vieną teismo posėdį Kauno apygardos teisme su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, – septyneriems metams. Mažiausios bausmės – pusketvirtų metų įkalinimas siūlytos Justinui Jašinskui ir Mariui Navickui.

Iškalbinga aritmetika

Beveik ketverius metus šią bylą, kuri buvo perduota Kauno apygardos teismui 63 tomų, nagrinėjęs šio teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas 2023-iųjų rugsėjį galų gale paskelbė savo sprendimą, sugulusį į beveik 200 lapų nuosprendį. Tačiau tik ketvirtuoju bandymu – rašęs šį nuosprendį daugiau kaip tris mėnesius ir net tris kartus, motyvuojant bylos sudėtingumu, apimtimi ir teisėjo užimtumu, atidėdamas savo sprendimo paskelbimą.

Išklausyti jo atvyko tik dvylika iš septyniolikos kaltinamųjų. Teisėjas A. Jaliniauskas tada skaitė tik pasirinktą dalį savo sprendimo apie pusantros valandos. Po ko paaiškėjo, kad dalis teisiamųjų dėl daugumos jiems pareikštų kaltinimų išteisinti. O į skirtą bausmę už likusius nusikaltimus, kuri dar sutrumpinta dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso, įskaičius suėmime išbūtą laiką, „Kamuolinių“ lyderiai jiems skirtą bausmę jau yra atlikę.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pavyzdžiui, G. Janoniui, kaip ir D. Čereškai, buvo skirtas ketverių metų bei vieno mėnesio įkalinimas, tačiau tiek laiko jie jau buvo šioje byloje suimti. Lygiai tas pats konstatuota ir Tomo Gaidankos, kuriam su visais minėtais bausmės sušvelninimais buvo skirtas pustrečių metų įkalinimas, atveju. Konstatuota, kad bausmę jau atlikęs ir A. Osmankinas, kuriam buvo skirtas septynerių metų įkalinimas, ir A. Juodis, esą pasiųstas už grotų ketveriems metams, bei G. Borisovas, nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Į A. Osmankinui į skirtą įkalinimą įskaitytas ne tik jo suėmimas šioje byloje, bet ir jau atlikta bausmė, kurią jam 2012-aisiais už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo skyręs Norvegijos teismas. Į A. Juodžiui skirtą įkalinimą įskaitytos jo jau atliktos bausmės, skirtos dviem Kauno apygardos teismo bei vienu Vokietijos Kylio žemės teismo nuosprendžiais, kurie A. Juodžiui buvo paskelbti po jau į šią bylą sugulusių nusikaltimų, bet dar jo dėl šių veikų nesulaikius.

Keturi šios bylos kaltinamieji: M. Lukauskas, R. Borisovas, G. Ževžikovas ir N. Venclavičius išteisinti kaip nepadarę jiems inkriminuotų nusikaltimų. A. Guogai skirtas dvejų metų įkalinimas, į kurį taip pat įskaityti vieneri metai, kuriuos jis buvo suimtas, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Hierarchiją pažeidė ir teismas

Griežčiausias bausmes Kauno apygardos teismas skyrė tiems kaltinamiesiems, kuriems prokuroras siūlė švelnesnes bausmes, dėl ko jie ir buvo suimti trumpesnį laiką. Pavyzdžiui, E. Meizeraičiui skirtas dvylikos metų įkalinimas, į kurį įskaityta tik viena jo sulaikymo para. Tiesa, ši bausmė susidėjo iš dvejų metų laisvės atėmimo, skirto šioje byloje, subendrinimo su 2023-iųjų vasarį jam Lietuvos apeliacinio teismo sugriežtintu to paties Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už kitą nusikaltimą.

T. Griniui, kuriam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, įskaičius į šią dešimt mėnesių, kuriuos jis buvo suimtas, dar buvo likę kalėti daugiau kaip puspenktų metų. R. Jonušui, kuris buvo suimtas vienerius metus, iš skirto taip pat pusšeštų metų įkalinimo buvo likę dar puspenktų metų už grotų. E. Maželiui į šioje byloje skirtą trejų metų įkalinimą įskaičius beveik vienerius metus išbūtus suėmime, buvo likę kalėti dar dveji metai. J. Jašinskui, pasiųstam už grotų pustrečių metų, buvo likę kalėti dar apie dvejus metus. M. Navickui, nuteistam taip pat pustrečių metų laisvės atėmimu, – dar pusantrų metų.

Vienam iš nukentėjusiųjų iš A. Guogos, E. Maželio ir E. Meizeraičio solidariai buvo priteista 5 300 eurų turtinė ir 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

Tarp tokio savo sprendimo motyvų teisėjas A. Jaliniauskas nurodė ir tai, kad lengvinančia aplinkybe dėl vieno iš nukentėjusiųjų užpuolimo pripažintas jo paties rizikingas ir nepagarbus elgesys su teisiamaisiais. Kliuvo ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, esą neparodžiusiems reikiamo stropumo. Tačiau rastas ne vienas pateisinimas, kodėl ši byla beveik ketverius metus nagrinėta teisme: kaltinamųjų ligos ir jų gynėjų užimtumas kitose bylose, apribojimai, susiję su COVID-19, ir pan. Galiausiai užsiminta, kad trys šios bylos kaltinamieji: R. Borisovas ir G. Ževžikovas, kurie buvo išteisinti, bei G. Borisovas jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso trukmės.

Keturi nuosprendžio neskundė

Trylika šios bylos kaltinamųjų pasinaudojo teise apskųsti A. Jaliniausko nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui. Tą patį, tik nesutikdamas su visiems septyniolikai kaltinamųjų skirtomis bausmėmis ar keturių iš jų išteisinimu, padarė ir prokuroras.

Ši byla, po jos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme jau tapusi 94 tomų, kartu su jos nuosprendį lydėjusiais skundais buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui 2023-iųjų lapkritį. Ir jai buvo skirtas pirmo lygio greičiau nagrinėtinos bylos statusas. Nors jų yra trys. Ir pirmo lygio – žemiausias.

Nepaisant šiai bylai suteikto minėto statuso, pirmąjį jos posėdį dėl šio teismo proceso dalyvių gausos Lietuvos apeliaciniam teismui pavyko suplanuoti tik 2024-ųjų rugsėjį. O savo sprendimą šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas turėjo skelbti dar vasario pradžioje, tačiau jis buvo atidėtas motyvuojant gautu prašymu atnaujinti įrodymų tyrimą bei ginčijamų klausimų gausa ir sudėtingumu.

Šokiravo ir naujas nuosprendis

Skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Ernesto Rimšelio, Aušros Bielskės ir Jūratės Jakubonienės kolegija, turėjusi ir atsarginę teisėją – Danguolę Martinavičienę, šiandien paskelbė, kad panaikina beveik visus išteisinimus ir skiria šios bylos kaltinamiesiems gerokai griežtesnes bausmes.

G. Janoniui ji sugriežtinta daugiau kaip tris kartus – iki 13 metų laisvės atėmimo. G. Borisovui – beveik penkis kartus, pasiunčiam jį už grotų 11 metų. D. Čereškai – beveik tris kartus – iki laisvės atėmimo 12 metų. T. Gaidankai – beveik penkis kartus, įkalinant jį 10 metų. Tokiam pačiam laikui už grotų pasiųstas ir Kauno apygardos teismo išteisintas R. Borisovas. A. Juodžiui bausmė sugriežtinta iki laisvės atėmimo 6 metams ir 9 mėnesiams. A. Osmankinui – iki įkalinimo 9 metams ir 6 mėnesiams. R. Jonušui – iki laisvės atėmimo 8 metams. E. Mieželiui bausmė sugriežtinta tris kartus – iki 9 metų įkalinimo. T. Griniui – iki 8 metų laisvės atėmimo. M. Lukauskas, kurį Kauno apygardos teismas buvo išteisinęs, pasiųstas už grotų 7 metams. A. Guogai bausmė sugriežtinta tris kartus – iki 6 metų laisvės atėmimo be jokio jos atidėjimo. E. Meizeraičiui šioje byloje bausmė sugriežtinta daugiau kaip pusantro karto – iki įkalinimo 5 metams ir 2 mėnesiams. J. Jašinskui ir M. Navickui – iki laisvės atėmimo 3 metams.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

G. Ževžikovui, kurį Kauno apygardos teismas buvo išteisinęs, mirus, byla jo atžvilgiu nutraukta. O N. Venclavičius liko išteisintas ir po šiandien paskelbto naujo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio šioje byloje, kuris įsiteisėjo iš karto. Taigi, minėti penkiolika kamuolinių su savo lyderiais priešakyje artimiausiu metu turi atsidurti už grotų, nors jų gynėjai per tris mėnesius dar gali apskųsti šį teismo sprendimą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.    

Įsibėgėjo ir didžioji byla

Trylika šios bylos kaltinamųjų (išskyrus J. Jašinską, M. Lukauską, E. Meizaraitį bei N. Venclavičių) buvo ir tarp 27-ių kamuolinių, minimų 2022-ųjų kovą tam pačiam Kauno apygardos teismui perduotoje šio nusikalstamo susivienijimo pagrindinėje byloje.

Perduodant teismui ji buvo daugiau kaip 400 tomų.

Jau perdavus šią bylą teismui mirė net trys jos kaltinamieji. Vienas iš jų buvo šiandieninio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo nesulaukęs G. Ževžikovas, miręs pernai vasarį.

Šios bylos kaltinamasis aktas apėmė jau dvylika tomų. Ir nepaisant jo santraukos, jis garsintas ne vieną teismo posėdį.

Be to, kaltinamiesiems mirštant jų sąrašas beveik nepakito, nes bylos nagrinėjimui stringant spėta sulaikyti ir ją perduodant teismui besislapsčiusius kai kuriuos kamuolinius.

Pagal pareikštą kaltinimą šioje prieš trejus metus Kauno apygardos teismui perduotoje „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje jo organizatoriams bei vadeivoms jau gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Kaip ir pavaldiniai, jie atsisakė nurodyti teismui savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo, kai šis buvo pagarsintas. Ir tradiciškai pareiškė, kad ją išsakys bei duos parodymus tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų. Šios apklausos dar tebevyksta, nors nemažai liudytojų jau apklausta.