Skandalingajam Kauno chuliganui pasiūlyta maksimali bausmė

Aukos agonija įamžinta?

Kaip jau rašyta, 31-erių I.Laškevičius buvo nužudytas už trijų dienų po to, kai M.Mažeikai buvo diagnozuota onkologinė liga.

I.Laškevičius, kurio kūnas buvo aptiktas pušynėlyje netoli Lapių apylinkių Šatijų kaimo, buvo nušautas dviem šūviais į pakaušį 2016-ųjų kovo 29-ąją, remiantis kaltinimu, kažkur Kaune ir atvežtas į minėtą nuošalią vietą automobiliu, kuris vėliau rastas Domeikavoje sudegintas.

Automobilio, kuriame, kaip įtariama, buvo įvykdyta žmogžudystė, teisėsaugininkams rasti nepavyko. Kaip ir paties nusikaltimo įrankio – anot ekspertų, savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro pistoleto ar pistoleto kulkosvaidžio.

Tačiau, operatyvininkams klausantis tą vakarą M.Mažeikos pokalbių telefonu, buvo užfiksuota, kaip I.Laškevičius bei dar vienas su jais buvęs asmuo važiuoja pirkti kokaino. O apie devintą vakaro M.Mažeika jau skambino tėvui ir pranešė turintis problemų. Būtent tuo laiku, kai prasidėjo šio pokalbio, kuriame girdimas ir keistas gargaliojimas, įrašas, – 20.42 val., M.Mažeika kaltinamas tyčia nušovęs I.Laškevičių.

Dar vienas kartu su jais tą vakarą leidęs, tačiau vėliau juos palikęs asmuo teigė, kad prieš bendrakeleiviams vartojant kokainą, M.Mažeika dar vienu ypu išgėrė ir pusę butelio degtinės.

Tačiau pastarasis tikino teismą, kad įraše girdimi garsai galėjo būti I.Laškevičiaus reakcija, pavartojus kokainą. Esą jis ne kartą buvo „atsijungęs“ penkioms minutėms.

Žino, kas nužudė?

Kad taptum lyderiu, turi kažką nuleisti žemyn, todėl jis turėjo ir daug priešų. Bet jums nesuprasti, koks tai pavojingas darbas!

Pagal M.Mažeikos teismui pateiktą savąją to vakaro įvykių versiją, likę dviese su I.Laškevičiumi ir būdami jau gerokai „paišdykavę“, jiedu ir toliau ieškojo „branduolinio kuro“, t. y. narkotikų.

Tačiau šių gauti nesisekė. Ir vadinamajame MIS’e (Domeikavos gyvenvietės dalyje, sovietmečiu priklausiusioje Mašinų išbandymo stočiai) staiga sugedo senas jo tėvų automobilis „Honda“, kurį šie buvo jam tam vakarui paskolinę.

Esą palikę šią senieną, jie nuėjo pas netoliese gyvenantį pažįstamą automobilių vagį. Šis davė „VW Golf“, su kuriuo jie nuvažiavo pas taip pat Domeikavoje gyvenantį M.Mažeikos vaikystės draugą. Šis priėmė tik M.Mažeiką, o I.Laškevičių išprašė lauk. Ir šis esą išvažiavo automobiliu „VW Golf“ narkotikų vienas, tikindamas, kad vis tiek jų gaus. Jam negrįžus, M.Mažeika teigė skambinęs I.Laškevičiui, bet jo telefonas buvo išjungtas.

„Daugiau šio labai artimo savo draugo nemačiau, bet yra žmonių, po to jį dar mačiusių. Tačiau vienas jų – jau miręs, o kiti nenori būti liudytojais, nes apie mane dažnai rašo žiniasklaida, o jie – verslininkai“, – kalbėjo kažkur jau girdėtomis mįslėmis M.Mažeika. O teisėjui pasiteiravus, gal jis žino, kas galėjo nutikti draugui, atsakė turintis ne vieną versiją, nors taip pat negalintis jų atskleisti. Bet galiausiai atskleidė: „Visi žino, kur jis nuvažiavo ir įkliuvo! Tik ne teisėsaugininkai, jeigu neapsimeta ir šie! O Igorioko, atidarinėdavusio policijoje duris su koja, jie nemėgo. Jis daug metų buvo už grotų ir visada buvo lyderis bei autoritetas. O, kad taptum lyderiu, turi kažką nuleisti žemyn, todėl jis turėjo ir daug priešų. Bet jums nesuprasti, koks tai pavojingas darbas!“

Mindaugas Mažeika/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Šokiruojanti išpažintis

M.Mažeika ėmė klimpti savo parodymuose, kai išgirdo prokuroro ir I.Laškevičiaus našlę atstovaujančio advokato klausimus: „Kodėl nei asmuo, davęs „VW Golf“, nei jo vaikystės draugas nesakė, duodami teisme parodymus, kad jis tąnakt buvo atvažiavęs pas juos ne vienas?“ arba „Kodėl jis vėliau atvažiavo su vaikystės draugu pas Kauno centre gyvenančią pažįstamą moterį purvinais drabužiais bei kruvinas?“.

Neįtikinantis buvo M.Mažeikos atsakymas ir į nukentėjusiosios atstovo klausimą, kokiu tikslu jis tą vakarą pasikvietė I.Laškevičių – jeigu, kaip teigė, kad šis nuvežtų jį į Vilnių, kur buvo likęs jo automobilis, tai, kodėl važinėta po Kauną, vartojant alkoholį ir narkotikus? „Buvome labai geri draugai“, –atsimušinėjo M.Mažeika. O, kai advokatas pasiteiravo: „Tai kodėl jūs nepadedate našlaičiu likusiam draugo sūnui?“, teisiamasis pareiškė esą norėjęs nunešti našlaičiui pinigų, bet neleidęs jo advokatas. „Jeigu teismo sprendimas bus teisingas, tada ir žiūrėsiu, kaip padėti“, – atskleidė judviejų kortas kaltinamasis nušovęs I.Laškevičių.

M.Mažeika buvo linkęs prisiminti ir paties esą vaikystėje patirtą sukrėtimą - kai buvo medžioklėje ir iššovė. „Dėl to niekada gyvenime neturėjau jokio ginklo“, –tikino kaltinamasis nužudymu.

Jis teigė ir nieko nežudęs bei nesiruošiantis. „Dar nėra tiek prisidirbusio žmogaus, su kuriuo galėčiau taip pasielgti. Visi, kas žino, kokie mes buvome su Igorioku draugai, iš man pareikšto kaltinimo juokiasi. Tai – tas pats, kaip nušauti savo advokatą! Žudyti žmones – mafiozų ir banditų reikalas, o aš esu gatvės chuliganas!“ – tikino M.Mažeika, dėl savo neprognozuojamo elgesio turintis Asilo pravardę.

Emocijos liejosi per kraštus

Prokuroras Marius Venskūnas, palaikęs kaltinimą šioje nemažą atgarsį sukėlusioje byloje, minėtus M.Mažeikos parodymus, beje, duotus tik teisme, pavadino tipiška gynybine versija. Ir teigė, kad jo kaltę pagrindžia įrodymų visuma, nors I.Laškevičiaus nužudymo motyvai ir nenustatyti.

„Tikėtina, kad tai lėmė tuometinė psichologinė teisiamojo, kuriam yra nustatyti mišrūs asmenybės sutrikimai, netrukdantys suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, būsena“, – sakė prokuroras, akcentavęs, kad iki šio įvykio M.Mažeika jau buvo teistas aštuonis kartus. O po to padarė dar vieną nusikaltimą ir ne vieną administracinį nusižengimą. Ir ne per seniausiai stojo prieš teismą ir dėl kaltinimų smurtu prieš sugyventinę bei neteisėtą disponavimą narkotikais.

Žudyti žmones – mafiozų ir banditų reikalas, o aš esu gatvės chuliganas!

Tai rodo, kad ligšiolinės bausmės jokių rezultatų nedavė, todėl šį kartą jam skirtina maksimali bausmė. O ji šiuo atveju – įkalinimas 15 metų. Ir nėra pagrindo teismui atsižvelgti į M.Mažeikai diagnozuotą ligą, nes ši daryti naujus nusikaltimus ir nusižengimus jam netrukdo.

Nuolatinis M.Mažeikos advokatas Ričardas Girdziušas, savo ruožtu, ironizavo, kad prokuroro baigiamąją kalbą reikėtų išsiųsti Rolandui Skaisgiriui – jog šis sukurtų dar vieną kriminalinį serialą, kurie šiuo metu labai populiarūs. Ir tai buvo pasakyta po nukentėjusiosios – I.Laškevičiaus gyvenimo draugės, atstovaujančios ir judviejų sūnų, kuriam tėvo žūties valandą nebuvo nė dvejų metų, žodžių: „Prašau teisingo ir atsakingo ne tik prieš mane bei mano sūnų, bet ir prieš visuomenę teismo.“

Ričardas Girdziušas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Anot R.Girdziušo, duomenų, kad I.Laškevičių nužudė jo ginamasis nėra. Esą jau vien tai, kad būdamas toks apsvaigęs jis dar bandė su peiliu ar kastuvu padalinti aukos kūną dalimis, ką rodo 20, anot ekspertų, tokių trauminių poveikių, yra neįtikėtina. Be to, visi neaiškumai turi būti vertinami teisiamojo naudai. O dėl 50 eurų kyšio policininkams, kad šie užsimerktų dėl eilinio jo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, M.Mažeika pripažįsta. „Manau, kad mano ginamajam buvo staigmena, kad pareigūnai jo nepaėmė“, – teigė R.Girdziušas, siūlydamas teismui atsižvelgti į tai, kiek M.Mažeika jau buvo šioje byloje suimtas, ir skirti už pareigūnų papirkimą būtent tokią bausmę.

Iškalbingas teisiamojo sprendimas

Kaip jau rašyta, nukentėjusioji prašo iš M.Mažeikos sau ir sūnui po 45 tūkst. eurų moralinio atlygio. Ir priteisti pastarojo išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį nuo jo tėvo nužudymo dienos iki pilnametystės arba, kol sūnus baigs mokslus.

Be to, M.Mažeikai yra pareikštas ir daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų ieškinys už I.Laškevičiaus laidotuves bei šiek tiek mažesnis ieškinys už nukentėjusiosios advokato paslaugas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu.

Pats M.Mažeika, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, palaikė savo advokatą – esą kaltinimas žmogžudyste yra absurdiškas. „Nemačiau to, ką pasakoja prokuroras, net per žiauriausius filmus“, – tikino teisiamasis.

O iš naujo – dėl ankstesnio teisėjo ligos jo bylą nagrinėjančiai teisėjai Aušrai Vingilei pasiteiravus, ar pageidauja būti atvežtas į nuosprendį, ar pakaks gauti jį paštu, M.Mažeika buvo linkęs pasirinkti antrąjį variantą. Esą nežino, kaip tądien jausis.

Nuosprendį planuojama skelbti rugpjūtį.