Penki Kauno ir Vilniaus verslininkai kaltinami sukčiavimu: nuslėpė beveik 1 mln. eurų mokesčių

Pasak tarnybos, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pareigūnams surinkus duomenų dėl įtariamo stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir didelės žalos valstybei padarymo.

Tyrimo metu FNTT taikė netipines tyrimų metodologijas, atliko slaptus veiksmus, kuriai atskleisti sukčiavimo mechanizmai fiktyviai įsigyjant ir parduodant rapsų aliejų, karbamido trąšas, granules ir kitas prekes.

Taip pat nustatyta, kad siekdami nuslėpti sukčiavimą kaltinamieji daliai įmonių buvo suradę fiktyvius vadovus užsieniečius, kurie apie įmonių veiklą nieko nežinojo ir realiai jokių sandorių nevykdė, ar socialiai pažeidžiamus lietuvius.

Tyrimo duomenimis, trys tarpusavyje pažįstami Vilniaus įmonių vadovai vykdė fiktyvius trąšų pirkimo-pardavimo sandorius, klastojo sąskaitas faktūras ir taip siekė išvengti PVM mokėjimo.

„Vilniečiai naudojo pareigūnams gerai žinomą „dingusio prekeivio“ schemą, kuomet į sandorių grandinę įtraukiamos tariamai tarpininkaujančios bendrovės, kurios neva nutraukia veiklą, nesumokėjusios mokesčių valstybei“, – rašoma FNTT pranešime.

Tarnybos teigimu, 2017-2018 metais vienas iš bendrininkų valdomų įmonių fiktyviai nusipirko trąšų už 0,5 mln. eurų iš realiai veiklos nevykdančių įmonių ir taip galėjo išvengti per 164 tūkst. eurų mokesčių.

Tais pačiais metais du iš verslininkų, manoma, kitoje bendrovėje kūrė dirbtines prekių pardavimo sandorių grandines ir tokiu būdu išvengė per 75 tūkst. eurų PVM.

Stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu šioje byloje yra kaltinami ir du kauniečiai verslininkai.

Teisėsaugos duomenimis, vienas jų 2017-2018 metais suklastojo 71 sąskaitą faktūrą, kuriose įrašė melagingus duomenis – neva jis iš vilniečių kontroliuojamų fiktyvių įmonių įsigijo rapsų aliejaus už daugiau nei 1 mln. eurų.

Pasinaudodamas šia schema verslininkas galėjo išvengti daugiau nei 235 tūkst. eurų PVM.

Antrasis Kaune veikiantis verslininkas byloje kaltinamas pasinaudojęs suklastotais dokumentais, į buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukęs daugiau kaip 235 tūkst. eurų pirkimo PVM, taip sumažinęs į biudžetą įmonei mokėtiną PVM ir išvengęs daugiau nei 168 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Bendra visų kaltinamųjų valstybei padaryta žala siekia beveik 970 tūkst. eurų, civilinį ieškinį byloje yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėsauga taip pat areštavo kaltinamiesiems priklausančio turto už beveik 146 tūkst. eurų.

Anot FNTT, šio tyrimo metu įtariamieji taip pat bandė sukelti abejones dėl tyrimo ir kompromituoti tarnybos pareigūnus, pasinaudodami internetine žiniasklaida ir televizija, kuriose ne kartą skelbė subjektyvias ir tikrovės neatitinkančias prielaidas.

Bylą nagrinės Kauno apylinkės teismas.