Karalienės portretas
„Ne itin išvaizdžiame Jonavos gatvės 46 numeriu pažymėto medinuko palėpėje įrengtame kukliame bute smalsų žurnalistą netikėtai pasitiko neaukšta, žavingų veido bruožų, ryžtingų judesių ir žvitraus proto moteris. Tiesa, iš pradžių ji bandė dengtis kitu asmeniu. Primygtinai teigė nesanti jokia Regina, niekada anksčiau nebuvusi teista ir absoliučiai nieko nežinanti apie fentanilį. Ji meistriškai suvaidino negalinti net ištarti stipriausio narkotiko pavadinimo“, – tai ištrauka iš knygos.
„Fento karalienė“ – tai knyga apie moterį, kurią vieni dievino, o kiti prakeikė, apie KGB specialiąsias tarnybas ir tragiškus likimus, Kauno „Sanitą“ – pirmąjį tablečių gamintoją Lietuvoje – ir fentanilio paslaptį šioje gamykloje bei kitas pasaulio istorijas, susipynusias fentanilio tinkle.
„Moteris įsakmiu mostu parodė taburetėn – kad žurnalistas atsisėstų, tarsi būdama savo pačios privačiuose rūmuose. Taigi ji – Fento karalienė iki pat šių dienų“, – rašoma knygoje.
„Regina man pasirodė kaip žmogus, turėjęs praeityje audringų gyvenimo akimirkų. Matėsi, kad gyveno ne visai dorai, turėjo tamsių kriminalinių reikalų“, – įspūdį apie fentaniliu sovietmečiu prekiavusią moterį prisimena D. Dargis.
„Fento karalienė“ – tai istorija apie moterį, kurią vieni dievino, o kiti prakeikė, apie KGB specialiąsias tarnybas ir tragiškus likimus, Kauno „Sanitą“ – pirmąjį tablečių gamintoją Lietuvoje.
Kai Reginos namuose pirmąsyk apsilankęs žurnalistas prisiminė Šančių pirtyje nugirstus Kauno milicijos ir prokuratūros veteranų pasakojimus, kad neva Fento karalienę jau senokai prismaugė jos prasigėręs sugyventinis, Regina tik kreivai šyptelėjo: „Jie labai norėtų, kad aš būčiau mirusi. Daug kas Kaune norėtų. Ypač tie, kuriuos šildžiau nemažais pinigais.“ Tiksliau tariant tie, su kuriais anuomet – 1984–1985 m., dalijosi pajamomis, gautomis iš nelegalios prekybos fentanilio ampulėmis“, – istorijos siužetas intriguoja skaitytojus.
Neužgyventas turtas
Knygos autorius atskleidžia Kauno senamiesčio paslaptis, parodo buto duris, į kurias pasibeldę fentanilio vartotojai čia pat jį ir panaudodavo. Narkotikų prekeivė aprūpindavo klientus ir švariais švirkštais.
D. Dargis pastebi, kad viena fentanilio ampulė anuomet kainavo tris rublius. Palyginimui, stiklinė sulčių kainuodavo dešimt rusiškų kapeikų. Nors aplinkiniai Reginą vadino Fento karaliene, ji save vadino Fento ragana.
Daugelis jos klientų šiandien jau mirę, kaip ir pati 1956 m. gimusi Fento karalienė. Moteris už prekybą narkotikais buvo nuteista aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Pasak D. Dargio, bausmę ji atliko iki paskutinio skambučio.
Kino filmai, serialai, nuotrupos apie šiandienos narkotikų dilerių prabangų gyvenimą kuria įspūdį, kad ir sovietmečiu Kauno senamiestyje fentaniliu aprūpindavusi narkomanus Regina turėjo mėgautis prabanga, saldžiais gyvenimo malonumais. Tik jau ne tokia gyvenimo pabaiga, kai po aštuonerių metų išėjusi į laisvę apsigyveno kukliame butelyje Jonavos gatvėje.
„Tam buvo priežasčių. Ji turėjo daug vaikų – keturias dukteris, mėgo išgerti. Ji buvo patraukta jos kriminalinės karjeros piko metu. Nepamirškime, kad įvykiai sukasi apie 1985 m. Sovietiniais laikais net turėdamas daug pinigų nelabai galėjai ką nors įsigyti. Juk automobilio taip paprastai negalėjai nueiti ir nusipirkti, reikėjo laukti paskyros. Vargu, ar ji turėjo kur ir kaip kaupti tuos turtus. Manau, kad gyveno čia ir dabar“, – Reginos gyvenimo liniją tęsia D. Dargis.
Šiandien įprasta skelbti apie teisėsaugos suduotus smūgius narkomafijai, aprašyti teismų procesus. Sovietmečiu nagrinėta fentanilio byla viešai liko neapdainuota. Cenzūra jos viešinimui uždegė raudoną šviesą.
„Fentanilio ampules ji gaudavo iš Kauno „Sanito“. Ji turėjo ten kažką, kas parūpindavo narkotikų. Manau, dar ir dėl to, kad byloje figūravo „Sanito“ gamykla, bylos nenorėta viešinti. Saugota, kad neišlįstų kokia nors pavardė. Iš jos kalbos galima suprasti, kad savo veiklą ji vykdė ne be saugumo, milicijos žinios. Be to, ji aiškiai pasakė, kad mokėjo duokles“, – pastebi rašytojas.
„Kadangi „Sanito“ darbuotojai buvo glaudžiai susiję su tuomet viską stebėjusių KGB ir GRU kontorų žmonėmis, jautėsi visiškai nebaudžiami ir prekiavo fentaniliu be jokių stabdžių“, – dar viena ištrauka iš knygos.
Narkotikų prevencija
D. Dargis knygą pradeda nuo pasakojimo apie tamsiąją Kauno pusę, tačiau dalis siužeto skirta Vakarų ir Rytų pasaulio rezonansiniams įvykiams.
Prisimenama ir „Nord Ost“ tragedija, kai 2002-ųjų spalio pabaigoje Maskvos teatre per 900 miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovų tapo čečėnų teroristų įkaitais. Šis įvykis baigėsi kraupiai: šturmo metu panaudoti fentanilio dariniai nusinešė 129 nekaltų žmonių gyvybes, o dar 500 paliko neįgaliais.
Nors mirtinos dujos buvo paleistos Rusijos specialiųjų pajėgų, šios istorijos gijos veda į Lietuvą. Jei kada nors būtų buvęs pradėtas skaidrus tarptautinis tyrimas, akys neabejotinai kryptų į Kauną – būtent čia, „Sanito“ gamykloje, dar sovietmečiu buvo masiškai štampuojamos slaptojo preparato partijos.
„Įdomus sutapimas, kad dar gerokai prieš minėtą teroristų aukų išlaisvinimo operaciją Maskvoje, beveik prieš pusmetį – 2002 m. pavasarį, tuometiniai Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai užfiksavo iki tol menkai pažinotą narkotinę medžiagą – fentanilį“, – knygoje netrūksta intriguojančių versijų.
Joje pateikiamas ir garsenybių, mirusių nuo fentanilio perdozavimo, sąrašas: pradedant nuo garsiojo Amerikos popmuzikos atlikėjo, dainų autoriaus, prodiuserio, aktoriaus Princo. Tai vienas iš garsiausių ir populiariausių pasaulio solo popmuzikos atlikėjų, kurio oficiali mirties priežastis – netyčinis fentanilio perdozavimas.
D. Dargis mini ir jaunimui labiau pažįstamo aktoriaus tragediją. Legendinio serialo „Draugai“ aktorius Matthew Perry mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas, susijęs su opiatų perdozavimu, įskaitant ir fentanilį.
„Narkotikai – didžiulis šių dienų maras, o fentanilis pats pavojingiausias ir pražūtingiausias. Norėjau supažindinti žmones, kurie gal mažai ką žino apie narkotikus, apie jų grėsmę. Norėjau tokią lyg ekskursiją padaryti, tačiau iš jaunimo diskusijų internete supratau, kad daugelis žino, kas tas fentanilis, – vieną iš motyvų imtis „Fento karalienės“ mini D. Dargis. – Be to, Amerikoje skambinama pavojaus varpais dėl fentanilio, nuo kurio šiandien masiškai miršta žmonės – perdozavimas fentaniliu dažna ne tik eilinių amerikiečių, bet ir pasaulyje garsių žmonių mirties priežastis. Šiemet dėl fentanilio perdozavimo mirė garsaus Holivudo aktoriaus Roberto de Niro anūkas. Knyga turi ir prevencinę potekstę.“
Pagarba dėdei
Fentanilis yra labai stiprus sintetinis opioidas, pavojingas dėl didelio perdozavimo pavojaus, ypač kai jis nelegaliai maišomas su kitomis medžiagomis. Net mažas kiekis gali būti mirtinas. Medicinoje fentanilis vartojamas skausmui malšinti.
„Fento karalienės“ puslapiuose – ir politinės žmogžudystės su nuodais. Tarp žinomų pavardžių – svarstymai apie jau nepriklausomybės laikais Vilties prezidentu tituluoto diplomato Stasio Lozoraičio mirtį. Prisiminta istorija apie paslaptingais nuodais nužudytą Lietuvos arkivyskupą Teofilių Matulionį.
„Fento karalienę“ D. Dargis dedikavo savo dėdei Alvydui, kuris mirė 2024 m. Rašytojas tada dalijosi mintimis, kad dėdė mirė, kai teismas nutarė jam skirti mėnesio suėmimą Kauno kalėjime: „Jis tiesiog to nepakėlė.“ Tada D. Dargis buvo sulaikytas kaip vienas iš įtariamųjų ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas dėl prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų.
„Jo namuose, prieš perduodant naujiesiems šeimininkams, tvarkydamas paliktus užrašus radau lapelį, ant kurio buvo užrašyta: tema Dailiui – fentanilis 2003 m. Tai paveikė ir sujaudino, nes jis buvo uždaras žmogus – mažiau kalbėdavo, o daugiau rašydavo ant lapelių savo mintis, pastebėjimus, pamąstymus. Mes gerai sutarėme, kalbėdavomės apie mano darbą, knygas“, – atiduotą pagarbą A. Dargiui išskiria knygos autorius.
„Pirmą kartą į Fento karalienės namų duris visiškai nelauktai dar 1986 m. gegužę pasibeldė ne kas kitas, o mano dėdė, buvęs ilgmetis žurnalistas Alvydas Dargis (1945–2024). Tada jam duris pravėrė Reginos sesuo Vida. Moteris atvykusiam žurnalistui pranešė, kad buto šeimininkė yra kalėjime, jai atimtos motinystės teisės, o keturios dukros kažkodėl specialiai valdžios buvo išskirstytos po įvarius internatus“, – rašoma knygoje.
Naujausi komentarai