Noras įsiteikti bosams „Kamuolinių“ atstovui gali baigtis įkalinimu iki gyvos galvos

Minėtoje Kauno apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje E. Kalasūnas kaltinamas dviejų pasikėsinimų nužudyti, kurie inkriminuojami Deividui Bulotui, organizavimu.

Prokuratūros pranešime akcentuojama, kad abu kaltinamieji yra siejami su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.

Šis ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras, vadovaujamas bylą teismui perdavusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, buvo pradėtas po to, kai 2019-ųjų rugsėjo 29-ąją Kauno rajone buvo apšaudytas automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras. Į jo gyvybę buvo pasikėsinta šaunamuojuo ginklu su duslintuvu. Tačiau užpultajam pavyko išvengti sužalojimų. Nepaisant to, jis pripažintas šiame išpuolyje nukentėjusiuoju.

Antrasis pasikėsinimas nužudyti, esantis E. Kalasūno ir D. Buloto byloje, buvo surengtas po šešių savaičių – lapkričio 10-ąją Kaune. D. Bulotas kaltinamas tykojęs kito nukentėjusiojo vieno Varnių gatvės daugiabučio laiptinėje. Į jį tą sekmadienio vidurdienį – 11.35 val. taip pat buvo šauta iš šaunamojo ginklo su duslintuvu. Policijos suvestinės tada pranešė, kad nepažįstamas užpuolikas sužalojo 23-ejų metų asmeniui ranką. Šis dėl žaizdos joje gydomas ambulatoriškai.

Anot prokuratūros pranešimo, po itin sudėtingo ir detalaus tyrimo, kuriame buvo taikyti įvairūs kompleksinio tyrimo veiksmai, aktyviai bendradarbiaujama su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis ir keičiamasi kriminalinės žvalgybos informacija, buvo nustatyta, kad šių nusikaltimų organizatoriai galimai susiję su tarptautiniu lygmeniu vykdoma nusikalstama veikla. O planuotais, bet nepavykusiais, nužudymais buvo siekta net kelių tikslų: pašalinti du konkrečius asmenis, kuriuos nusikaltimų organizatoriai įtarė bendradarbiaujant su Lietuvos teisėsauga, išvengti baudžiamosios atsakomybės už anksčiau įvykdytus sunkius nusikaltimus bei tokiu būdu įbauginti kitus bendrininkus niekaip nebendradarbiauti su teisėsauga.

Edgaras Kalasūnas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia manyti, kad pasikėsinimų nužudyti organizavimu kaltinamas E. Kalasūnas siekė įgyti didesnį nusikaltimo organizatorių palankumą, tad ėmėsi tarpininkauti organizuojant dviejų asmenų nužudymus. Suradęs suplanuotus nusikaltimus įvykdyti sutikusį D. Bulotą, jis parūpino šiam ir šaunamąjį ginklą su duslintuvu bei šaudmenis. Be to, surinko ir perdavė duomenis apie aukas.

Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. O už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Kaip jau ne kartą rašyta, šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje E. Kalasūnas kaltinamas dar keturiais nusikaltimais, susijusiais su dviem išpuoliais. Vienas iš jų – didelį atgarsį turėjęs Henriko Daktaro pilies Užliedžiuose apšaudymas 2008-ųjų gruodžio 19-osios naktį bei granatos susprogdinimas jos kieme.

Kitas nusikaltimas – itin žiaurus asmens, nesieto su organizuoto nusikalstamumo pasauliu, nors ir teisto, nužudymas dėl chuliganiškų paskatų 2007-ųjų lapkričio 18-osios vakare Chemijos gatvės bendrabutyje.

E. Kalasūnas kaltinamas padaręs kartu su bendrininkais abu minėtus nusikaltimus dėl savanaudiškų paskatų – taip pat siekdamas pelnyti nusikalstamo susivienijimo vadovų palankumą ir galimybę netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu E. Kalasūnas parodymų nedavė, kaip ir neatskleidė, kur slapstėsi tuos beveik penkerius metus. Po to, kai dar 2019-aisiais buvo suimtas už akių, paskelbiant jo paiešką.