Močiutės žudikas iš Kauno rajono teismo nepergudravo

Buvo prisipažinęs

Kaip jau rašyta, 70-metė O.Beliūno močiutė buvo rasta 2017-ųjų sausio 16-osios popietę savo lovoje viename Rokų daugiabutyje suknežinta galva.

Velionės virtuvėje buvo aptikta ir į šipulius sulūžusi taburetė su kraujo dėmėmis, kuri tapo nusikaltimo įrankiu. Ekspertai konstatavo, kad ja lovoje gulinčiai senolei buvo suduoti mažiausiai trys smūgiai.

Tokį vaizdą išvydo nužudytajai prisiskambinti negalėję brolis ir sesuo, kai kartu su velione gyvenęs tada dar nepilnametis O.Beliūnas atrakino buto duris. Jis buvo „su kvapu“. Po sulaikymo šešiolikmečiui konstatuotas 0,84 promilių girtumas.

Iš pradžių jis bandė neigti, kad turi kokį nors ryšį su tragedija. Tačiau priremtas įkalčių, nerukus prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą prieš porą dienų.

Pas O.Beliūną buvo rasta ne tik velionės banko kortelė, bet ir nuo šios nuimti keli šimtai eurų. Įtariamasis močiutės nužudymu tada prisipažino ir per du kartus spėjęs paimti iš velionės kortelės 1 tūkst. eurų, tačiau didžiąją dalį jų jau išleidęs.

Tačiau vėliau O.Beliūnas ėmė teigti, kad nužudyti močiutę jį esą sukurstęs dvigubai vyresnis pažįstamas, buvęs kartu su juo ir tą lemtingą vakarą. Pastarasis taip pat buvo sulaikytas, o vėliau – ir suimtas daugiau kaip porą mėnesių. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas tik prieš perduodant bylą teismui – konstatavus, kad šis asmuo fiziškai negalėjo būti kartu su O.Beliūnu, pastarajam žudant močiutę.

Smurtavo ne kartą

Iš pradžių O.Beliūnas prisipažino ir, kad tą šeštadienio vakarą jis grįžo į namus neblaivus. O po močiutės nužudymo dar ją ir perrengė bei paslėpė kruvinus drabužius miške. Vėliau parodė ir kur. Velionės drabužiai buvo rasti už maždaug septynių kilometrų nuo namų.

Tačiau po kurio laiko O.Beliūnas nustojo duoti parodymus. Nepaisant to, teismui perduotoje byloje jis buvo kaltinamas ne tik nužudymu iš savanaudiškų paskatų, velionės banko kortelės pasisavinimu bei sukčiavimu, naudojantis šia, bet ir sunkiu močiutės sveikatos sutrikdymu 2016-ųjų gruodį. Tada pastaroji dėl galvos traumos apie porą savaičių buvo gydoma Kauno klinikose. Tačiau tikino nukritusi pati.

Po jos nužudymo minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. O.Beliūnas tada prisipažino smurtavęs prieš močiutę ir anksčiau. Tačiau buvo linkęs teigti, kad ją tik stumdė. Esą, supykęs dėl priekaištų už suprastėjusį mokymą, pastūmė, dėl ko senolė prarado pusiausvyrą ir trenkėsi galva į sienos kampą, o po to – dar ir į kėdę. O jai bandant atsistoti, pastūmė dar kartą, dėl ko močiutė vėl prarado pusiausvyrą ir trenkėsi galva į ant grindų buvusį elektrinį atsuktuvą – tuo metu namuose vyko remontas.

Teisme parodymus pakeitė

Du nužudytosios broliai bei sesuo prašė bendrai iš O.Beliūno daugiau kaip 20 tūkst. eurų moralinio atlygio bei kompensuoti velionės laidotuvių išlaidas.

Kaip jau rašyta, močiutė užaugino jį nuo mažumės. O.Beliūno motina, kaip žiniasklaidai pasakojo kaimynai, mirė nuo plaučių uždegimo, kai sūnus dar nėjo į mokyklą. Kas O.Beliūno tėvas, nežinoma. Kol buvo gyvas senelis, miręs prieš pusmetį iki tragedijos, jis dar padėjo žmonai auklėti anūką. Tačiau po senelio mirties močiutė kuo toliau, tuo labiau, nebesuvaldė paauglio. Nors, anot O.Beliūno pedagogų, visada besąlygiškai jį gynė ir niekada niekam juo nesiskundė.

O.Beliūno byla, nužudytosios artimųjų prašymu, nagrinėta neviešai. Ją atvertus, už grotų nuosprendžio laukęs teisiamasis jau neprisipažino smurtavęs prieš močiutę nei tą lemtingą vakarą, nei prieš mėnesį iki jos žūties, vėl versdamas kaltę jau minėtam dvigubai vyresniam asmeniui. Ir prašė labai jo dėl nusikaltimų, susijusių su pasinaudojimu velionės banko kortele, dėl kurių jis prisipažino, nebausti, dar leidžiant pasitaisyti.

Bylą nagrinėjusi teisėjų Kęstučio Dargužio, Algerdo Urbšio ir Rimo Švirino kolegija pripažino O.Beliūną kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų. Ir priteisė iš jo nužudytosios broliams bei seserims, į kurių pusę jis, atvestas konvojaus išklausyti nuosprendžio, net nedrįso pažvelgti,  po 5 tūkst. eurų moralinio atlygio bei turėtas laidotuvių išlaidas. 

Iš nuteistojo veido, išgirdus nuosprendį, buvo sunku suprasti, ką jis jaučia ar galvoja.