„Kauno vandenų“ korupcijos byloje teismas V. Venslovui paliko galioti 30 tūkst. eurų baudą

Apeliacinio teismo ketvirtadienį įsiteisėju nuosprendžiui iš nuteistojo V. Venslovo bus išieškota pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino turto vertė, atitinkanti paimtų kyšių dydį – daugiau nei 6 tūkst. eurų, taip pat konfiskuoti per kratą rasti daugiau nei 724 eurai.

Kaip pranešė teismas, V. Venslovas lieka pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo, 8,1 tūkst. eurų bendrovės turto pasisavinimo, dokumentų, susijusių su fiktyviu nuotekų siurblinių ir nešmenų krepšio pakeitimo pirkimu, klastojimo.

Tenkinus prokuroro apeliacinį skundą, V. Venslovui taip pat atimta teisė trejus metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuosprendžiu iš nuteistųjų V. Venslovo, bendrovės skyriaus viršininko Egidijaus Dūdos, verslininkų Algirdo Grybausko ir Tomo Gumbelevičiaus lygiomis dalimis bus konfiskuota daugiau nei 8 tūkst. eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams.

Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

Tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršijo milijoną eurų.

Išteisino dėl valties

Vis dėlto Apeliacinio teismo teisėjų kolegija V. Venslovą išteisino dėl vienos kyšininkavimo veikos – valties, kaip kyšio, paėmimo iš inžinerinių tinklų bendrovės „Gairana“ vadovo.

Konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog V. Venslovas žadėjo ar atliko veiksmų, susijusių su bendrovės interesų protegavimu ar sudarė jai išimtines sąlygas „Kauno vandenų“ pirkimuose ir kitoje veikloje, o apygardos nuosprendžio dalis dėl šio epizodo – panaikinta.

Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bendrovės „Gairana“ vadovo Romo Gaidžio pripažinimo kaltu dėl minėtos valties perdavimo V. Venslovui.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos, kuriomis buvo praplėsta papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis, apimanti ir šioje byloje teistam R. Gaidžiui inkriminuotus veiksmus, įsigaliojo po šių veiksmų padarymo. Todėl, teismo vertinimu, negali būti taikomos atgaline data, nes sunkina R. Gaidžio teisinę padėtį, išplečia jam pareikšto kaltinimo ribas.

V. Venslovas išteisintas ir dėl pagalbos bendrovės „Gairana“ vadovui apgaulingai tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą, apgaulingo „Kauno vandenų“ buhalterijos tvarkymo ir PVM sukčiavimo.

Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį. Ji taip pat susijusi su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu.

STT buvo nustačiusi, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų jo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.

Šiemet vasarį Lietuvos apeliacinis teismas V. Bavėjaną pripažino kaltu korupcijos byloje, o V. Venslovą išteisino.

Ši byla yra atskirta iš platesnės vadinamosios korupcijos teisinėje sistemoje bylos, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme.