Įmonės direktorius kaltinamas nusikalstamu bankrotu: padaryta žala kreditoriams – per 13 mln. eurų

BNS žiniomis, tai – bankrutavusio „Energijos kodo“ vadovas Robertas Mačenskas.

Be nusikalstamo bankroto, vyras taip pat teisiamas dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo.

Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Už nusikalstamą bankrotą, kai asmuo sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Anot FNTT, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad įmonės direktorius nuo 2019 metų galėjo sistemingai ir tyčia apgaulingai tvarkyti įmonės finansinę apskaitą, siekdamas nuslėpti įmonės problemas – nemokumą.

Įtariama, kad R. Mačenskas klastojo įvairius tarpusavio su kitomis įmonėmis užskaitymo aktus, susitarimus, sutartis, sąskaitas apie neva įvykusias ūkines operacijas, bandydamas nuslėpti realią įmonės situaciją ir sukurti įspūdį, kad įmonės veikla yra sėkminga.

Galimai suklastotus dokumentus įmonės vadovas teikė finansinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, taip netikri dokumentai būdavo įtraukiami į įmonės apskaitą ir deklaruojami privalomuose registruose.

Teisėsaugos duomenimis, direktorius, žinodamas, kad bendrovės įsipareigojimai jau 2019 metais viršijo bendrovės turtą, o nuo 2020 metų įmonė tapo nemoki, toliau galimai sąmoningai blogai valdė įmonę – sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus, nuostolingus sandorius bei priiminėjo įmonei žalą darančius sprendimus, pardavinėjo įmonės turtą tretiesiems asmenims už daug mažesnę kainą nei savikaina ir pan.

Pasak FNTT, taip buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Įmonės direktorius, galimai sąmoningai blogai valdydamas įmonę, galėjo nulemti jos bankrotą ir padaryti didelę žalą kreditoriams, kuri siekia daugiau nei 13 mln. eurų. Tarp kreditorių – fiziniai ir juridiniai asmenys, advokatų kontoros bei valstybės institucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kitos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo banko sąskaitoms.

Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jis surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui.