Garbė ir etika Temidės tarnų bylose vertinama skirtingai: to įrodymas – Kauno teisėjos likimas

Bylą inicijavo pirmininkas

Kaip jau rašyta, drausmės bylą už ne vieną Teisėjų etikos kodekso normos pažeidimą V.Jegorovienei, jau daugiau kaip 27-erius metus nagrinėjančiai civilines bylas, iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK). Po to, kai į ją su tokiu teikimu kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Siūlydamas iškelti V.Jegorovienei drausmės bylą už netinkamą bendravimą su šio teismo Kauno rūmų klientais bei kolegomis – teismo padėjėjais ir sekretoriais, A.Purvainis prašė įvertinti ir šios teisėjos elgesį nagrinėjant bylas bei už teismo ribų.

TEDK, kurią sudaro septyni nariai (du skiria prezidentas, vieną – Seimo pirmininkas ir keturis – Teisėjų taryba), išnagrinėjusi šį teikimą ir V.Jegorovienės pateiktą paaiškinimą, prieš mėnesį konstatavo, kad netinkamas teisėjos elgesys pasitvirtino. Tai konstatuojant remtasi ir jos kolegų bei nagrinėtų bylų dalyvių rašytiniais paaiškinimais.

Kaip informavo Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius, TEDK nustatė, kad darbinėje aplinkoje V.Jegorovienė pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, kurios įtvirtina pagarbos žmogui bei padorumo ir pavyzdingumo principus, nustatančius pareigą profesinėje veikloje bei privačiame gyvenime savo elgesiu ir kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Konstatuota, kad V.Jegorovienė, bendraudama su teismo personalu, to nesilaikė: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino kolegas nepagrįstais dalykais ir žemino jų orumą.

Arūnas Purvainis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Šokiruojantys teiginiai

Po minėto teikimo nagrinėjimo išplatintame pranešime išvardyti ir kiti V.Jegorovienės padaryti pažeidimai.

Teigta, kad ji iš esmės dėl mažareikšmio ginčo (jau panaikinto įgaliojimo datos) daug metų aiškinasi šio įgaliojimo išdavimo aplinkybes. Ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir tokiu būdu daro neleistiną poveikį notarei bei šios biuro darbuotojams. Komisijos vertinimu, toks V.Jegorovienės elgesys rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą bei geranoriškai išspręsti konfliktą. Ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą, sudarytį įspūdį, kad ji galimai naudojasi savo įtaka ir statusu, siekdama asmeninių tikslų.

TEDK konstatavo ir tai, kad, nagrinėdama civilinę bylą, V.Jegorovienė, niekam apie tai nepranešus, neatvyko į posėdį. Ir nepranešė apie tokio savo poelgio priežastis byloje dalyvaujantiems asmenims. Toks V.Jegorovienės požiūris į pareigų vykdymą rodo profesionalumo bei pagarbos proceso dalyviams stoką. Šios aplinkybės leido TEDK konstatuoti, kad V.Jegorovienė pažemino teisėjo vardą, nepagrįstai atsisakydama vykdyti savo pareigas, t. y. be pateisinamos priežasties neatlikdama teisėjo pareigos nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą bei laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis. Ir dėl tokio V.Jegorovienės elgesio, susijusio su jos požiūriu į bylos nagrinėjimą, bei tokio elgesio pasekmių proceso dalyviams nukenčia teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

TEDK įvertino ir V. Jegorovienės nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei jos priimtų atskirųjų nutarčių aplinkybes. Ir konstatavo, kad V.Jegorovienė, nagrinėdama civilines bylas, sistemingai įtarinėja jose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu, apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi pranešdama prokurorui. Nors šiose nutartyse buvo nurodyti ne objektyviai bylos nagrinėjimo metu paaiškėję tam tikri nusikalstamos veikos požymiai, bet hipotezės ir pačiai V.Jegorovienei kylantys klausimai dėl tam tikrų aplinkybių. T.y. ir vėl piktnaudžiauta suteiktais įgaliojimais. TEDK tai vertino kaip teisėjo vardo žeminimą bei kenkimą teisminės valdžios autoritetui.

Iškalbinga statistika

Po tokių TEDK konstatavimų V.Jegorovienei buvo iškelta drausmės byla, kuri perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Šį sudaro šešių šalies teismų teisėjai bei Mykolo Romerio, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesoriai. Du pastaruosius skiria prezidentas, kitus du – Seimo pirmininkas. Likusius šešis įvairių šalies teismų teisėjus – Teisėjų taryba.

Teisėjų garbės teismas gali jam perduotą drausmės bylą nutraukti, apsiriboti jos svarstymu, skirti drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą, pasiūlyti prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų ar net pasiūlyti prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos.

Remiantis šviežiausia Nacionalinės teismų administracijos skelbiama statistika, 2020-aisiais vienam teisėjui, kurio drausmės bylą nagrinėjo Teisėjų garbės teismas, buvo pareikšta pastaba, antram – griežtas papeikimas, o trečią pasiūlyta prezidentui atleisti iš pareigų. Kauno teisėjų šiame sąraše nebuvo.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2020-aisiais nagrinėjo septynis teikimus dėl drausmės bylų šalies teisėjams iškėlimo. Dviem atvejais tokios bylos iškeltos, dviem apsiribota svarstymu, dar dviem atvejais teikimai atmesti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių, o vienu atveju drausmės bylos svarstymo procedūra nutraukta, nelikus drausmės atsakomybės subjekto.

Drausmės byla teisėjui negali būti iškelta, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Sulaukė užtarimo

Šiandien Teisėjų garbės teismas, vertindamas minėtus TEDK nurodytus motyvus dėl drausmės bylos V.Jegorovienei iškėlimo, konstatavo, kad dalyje šios bylos Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir pareigingumo principų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Tuo remiantis, bylos dalis dėl V.Jegorovienės elgesio civilinėje byloje, dėl bendravimo su notare Jolanta Ruliene ir nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei priimtų atskirųjų nutarčių aštuoniose civilinėse bylose buvo nutraukta.

Drausminė nuobauda – papeikimas V.Jegorovienei skirta už netinkamą bendravimą su teismo personalu, neįvykusį teismo posėdį civilinėje byloje ir procesinio sprendimo vienoje jos nagrinėtų bylų paskelbimo bei surašymo terminų pažeidimą.

Šį garbės teismo sprendimą V.Jegorovienė, kaip ir A.Purvainis, dar gali apskųsti Aukščiausiajam Teismui. O po pastarojo sprendimo, jeigu skirta nuobauda nepanaikinama, kaip ir šią sušvelninus ar sugriežtinus, ji galioja vienerius metus. Tačiau asmens byloje ji lieka įrašyta visam laikui.