Šokiruojantis įžūlumas

Perduodant 2023-iųjų pradžioje šia bylą teismui teisėsaugininkai teigė, kad tokios bylos jų praktikoje dar nebuvo. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, iki šiol – tai vienintelė Lietuvoje byla, kurioje medikai kaltinami tokiu piktnaudžiavimu.

Šios beprecedentės bylos teisiamoji Diana Rodalevičienė, kaltinta neteisėtai rinkus informaciją apie privatų kolegių gyvenimą, perduodant bylą teismui, dar buvo profesionalios karo tarnybos karė. Tačiau šiuo metu ši ketvirtą dešimtį bebaigianti kaunietė dirba slaugytoja vienoje iš gydymo įstaigų.

Kaltinant D. Rodalevičienę minėtu nusikaltimu remtasi iš Registrų centro gautais duomenimis, kad per daugiau kaip pusantrų metų (nuo 2021-ųjų sausio iki 2022-ųjų rugpjūčio) ji po darbo minėtoje Lietuvos kariuomenės tarnyboje jungėsi prie e.sveikatos sistemos daugiau kaip 170 kartų. O savaitgaliais – dar beveik 70 kartų. Kol kažkas iš penkių jos kolegių, turėjusių šioje byloje nukentėjusiųjų statusą, pastebėjo, kad kažkas iš pašalies domisi jų vizitais pas tokius specialistus, kaip ginekologai. Ir kreipėsi dėl to į savo vadovybę.

Ši, savo ruožtu, pradėjo tarnybinį patikrinimą. O jį baigus, buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo. Tačiau teisėsauga įžvelgė šioje situacijoje daugiau ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo. Tada ir buvo sustabdytas ir D. Rodalevičienės leidimas be jokių apribojimų jungtis prie e.sveikatos portalo.

Diana Rodalevičienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gynė neeiliniai advokatai

Apklausta per ikiteisminį tyrimą įtariamąja, D. Rodalevičienė teigė, kad neatsimena, jog būtų tikrinusi kolegių siuntimus pas gydytojus bei peržiūrinėjusi gautus specialistų atsakymus. Ir tikino, kad tokių duomenų nerinko bei nekaupė.

Tačiau įtariamoji neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu buvo linkusi akcentuoti, kad turėjo teisę tikrinti tokius šauktinių bei profesinės tarnybos karių duomenis. Be to, aukštąjį išsilavinimą turinti D. Rodalevičienė teigė esą nebuvo oficialiai apmokyta dirbti su e.sveikatos sistema.

Jeigu ji būtų tada pripažinusi savo kaltę, galėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nusikaltimas, kuriuo ji įtarta, yra nesunkus, o jos biografijoje nebuvo teistumų. Papildomai tereikėjo, kad D. Rodalevičienė atsiprašytų nukentėjusiųjų, o šios nereikalautų iš jos jokio moralinio atlygio. Ir nebūtų tekę stoti prieš teismą.

Tačiau, panašu, kad vienas iš dviejų D. Rodalevičienės advokatų turėjo kitą planą, kurio galiausiai atsisakyta. Tačiau tik po daugiau kaip metus trukusio šios bylos nagrinėjimo. Prieš paskelbiant šį teismo procesą neviešu, D. Rodalevičienei dar patekus ir į žiniasklaidos fotoobjektyvus.

Vienas iš ją gynusių advokatų – Olegas Šibkovas gina ir buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių, kaltinamą seksualiniais nusikaltimais prieš keturis nepilnamečius, dalis kurių tuo metu dar buvo mažamečiai.

Antruoju D. Rodalevičienės advokatu buvo Saulius Pikturna, prieš daugiau kaip aštuonerius metus pats buvęs padidinto žiniasklaidos susidomėjimo objektu. Po to, kai Krašto apsaugos ministerija atšaukė jį iš Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pareigų, paaiškėjus, kad jis vedė šios šalies pilietę ir bandė tai nuslėpti.

Diana Rodalevičienė ir Saulius Pikturna/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Iškalbinga metamorfozė

Pagal pareikštą kaltinimą – be asmens sutikimo, pasinaudojus savo tarnybine padėtimi, rinkus viešai neskelbiamus duomenis apie privatų jo gyvenimą, D. Rodalevičienei grėsė viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba net laisvės atėmimas iki trejų metų.

Atvykusi į pirmąjį šios bylos posėdį, įvykusį 2023-iųjų spalį, anksčiau už nukentėjusiąsias, D. Rodalevičienė dar bandė derėtis su žiniasklaida, kad ši jos nefotografuotų ir nefilmuotų. O jos nurodytos aplinkybės, dėl kurių esą turėtų būti atsižvelgta į šį prašymą, priminė jau ne kartą girdėtas spekuliacijas, kuriomis linkę manipuliuoti ir kai kurie Kauno gaujų atstovai.

Nepavykus tada sugraudinti žiniasklaidos, D. Rodalevičienė skubiai paliko teismo pastatą, į kurį sugrįžo jau su vienu savo advokatu. Ir netrukus ėmė dengti veidą skarele.

Į akis krito ir tai, kad teisiamoji net nepažvelgė nukentėjusiųjų pusėn, nors šios ją varstė piktais žvilgsniais. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nepareiškė D. Rodalevičienei jokių ieškinių dėl patirtos turtinės ar neturtinės žalos. O teisiamoji, pagarsinus kaltinamąjį aktą, ir toliau buvo linkusi nepripažinti jai pareikšto kaltinimo.

Lūžis šioje byloje įvyko po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų – atėjus laikui duoti parodymus D. Rodalevičienei. Tada ji prisipažino, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų buvusių kolegių gyvenimą iš smalsumo. Ir jų atsiprašė.

Šią iškalbingą metamorfozę vainikavo teismui pateiktas prašymas atleisti D. Rodalevičienę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos draugės medikės laidavimą. Prokurorė tam neprieštaravo, nes dabar jau tam buvo visos sąlygos. Neprieštaravo tokiai įvykių sekai jau ir nukentėjusiosios.

Temidės verdiktas

Bylą nagrinėjusi teisėja Sigita Meškauskienė planavo skelbti savo sprendimą dar vasario 24-ąją. Tačiau jį atidėjo, motyvuodama dideliu užimtumu. O šiandien paskelbė nuosprendį, kuriuo pripažino D. Rodalevičienę kalta neteisėtai rinkus informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir vietoj atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jai skyrė 3500 eurų baudą, kurią privalu sumokėti per dvylika mėnesių iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Savo sprendimą neatleisti D. Rodalevičienės nuo baudžiamosios atsakomybės S. Meškauskienė grindė tuo, kad tam nėra visų būtinų sąlygų. Viena iš jų – prisipažinimas. Tačiau šis buvo tik formalus ir deklaratyvus siekiant sumažinti gresiančią atsakomybę.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisėja akcentavo, kad D. Rodalevičienė, iš pradžių teigusi, kad nesupranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažino tik paskutiniame teismo posėdyje prieš baigiamąsias kalbas, t.y. jos prisipažinimas nėra nuoširdus.

Šį teismo nuosprendį D. Rodalevičienė su savo advokatais dar turi teisę per 20 dienų apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui.