Bandymo papirkti karo mediką byla: kyšininkas perduotas uošvės atsakomybėn

Vokelis aptiktas per vėlai?

Kaip jau rašyta, tokiu originaliu nusikaltimu kaltintas tuo metu niekur nedirbęs ir dar neteistas 23-ejų metų vilnietis Gintaras Mažulis atsidūrė teisiamųjų suole per devynias dienas nuo patirto fiasko.

Jo byla dėl bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus karo medicinos centro gydytoją neurologą buvo perduota teismui pagreitinto proceso tvarka, nes G.Mažulis pilnai pripažino savo kaltę. Po to, kai palikęs tarp minėtam medikui atneštų dokumentų vokelį su 100 eurų, netrukus buvo pakviestas į komisijos pirmininkės kabinetą, kur jo jau laukė Karo policijos atstovai.

Bylos duomenimis, šio vokelio tarp dokumentų nepastebėjęs neurologas nuėjo su jais pas komisijos pirmininkę. Vokelį pamatė ir apie jį Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pranešė jau pati pirmininkė.

Išvežė su antrankiais

STT Kauno valdyba, uždėjusi G.Mažuliui antrankius, nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

„Tai nebe pirmas atvejis, kai STT atskleidžia korupcines veikas, patiems asmenims pranešus apie bandymus papirkti. Tikimės, kad nuo naujųjų metų įsigaliosiantis Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimas, įpareigojantis valstybės tarnautojus pranešti apie jiems žinomus korupcijos atvejus, asmenis dar labiau skatins netoleruoti korupcijos ir aktyviai prisidėti prie jos mažinimo šalyje“, – išplatinus pranešimą apie šią bylą, buvo cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Iš Švenčionių kilusio G.Mažulio byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą. Jame dalyvavo ir laiduoti už teisiamąjį sutikusi jo sugyventinės mama.

Teismas skyrė ir užstatą

Tikėjausi blogiausio, bet baigėsi gerai.

Kaltinimą palaikęs prokuroras Valentinas Alekna neprieštaravo, kad teisiamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siūlydamas teismui skirti jį dvejų metų laikotarpiui ir be užstato. Ir įpareigojant G.Mažulį per du mėnesius sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 250 eurų.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Bronius Varsackis atleido G.Mažulį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jau minėtos moters laidavimą vieneriems metams, tačiau su 500 eurų užstatu, kurį pastaroji turės sumokėti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Laidavimo terminui pasibaigus, jeigu G.Mažulis, už kurio tolimesnius veiksmus ji prisiėmė atsakomybę, per tą laiką vėl nenusikals, užstatas jai bus grąžintas.

„Tikėjausi blogiausio, bet baigėsi gerai“, – po nuosprendžio portalui kauno.diena.lt teigė G.Mažulis, šiuo metu dirbantis vienoje Vilniaus bendrovėje surinkėju.

Kaip savanoris tiko

Už teisiamąjį laidavusi sugyventinės mama, prisistačiusi etnologe, turinčia humanitarinių mokslų daktarės laipsnį, buvo kalbesnė.

„Padarė nusikaltėlį iš nekalto vaiko, kuris nepatyręs gyvenime“, – reziumavo laiduotoja. Ji pasakojo, kad dukters draugas atsidūrė teisiamųjų suole, gavęs kvietimą iš Garbės sargybos kuopos, kurioje prieš tai – iki šių metų sausio tarnavo devynis mėnesius, atėjęs į Lietuvos kariuomenę savanoriu pratęsti tarnybą. Tačiau, einant tarnauti savanoriu, medicinos komisiją jis perėjo Vilniuje. O dabar reikėjo Kaune. Ir jokios ligos ar traumos esą niekas jos dukters draugui nekonstatavo – tik įtarė besiformuojančią nugaros išvaržą. Dėl ko jis pradėtas siųsti papildomiems tyrimams, o tai sukėlė jo draugams, su kuriais G.Mažulis konsultavosi, įtarimą, kad galbūt neurologas taip bando jam pasakyti, jog norėtų gauti kyšį. Ir draugai patarė jam šį duoti.

„Žodžiu, jaunystė, kvailystė ir noras būti patriotišku“, – taip esą bylos būsimam žentui esmę apibūdino laiduotoja už jį, neslėpusi, kad yra kandidatavusi savajame mieste ir į savivaldybės tarybą, ir į Seimą bei ketina vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą ir kitąmet.