Sergančiųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) daugėja. Per dešimt šių metų mėnesių Kauno apskrityje užregistruoti 24 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Trys iš jų baigėsi mirtimi.

Pernai šia pavojinga infekcija apskrityje užsikrėtė 21 asmuo. Daugiausiai susirgimų užregistruota Kauno mieste.

Tuo metu visoje Lietuvoje šiemet užfiksuota net 117 naujų ŽIV atvejų. Tokia statistika specialistams kelia nerimą.

Infektologo Alvydo Laiškonio nuomone, grėsminga infekcija plinta dideliais tempais, nes apie ją iki šiol Lietuvoje per mažai kalbama ir neskiriamas pakankamas dėmesys jos profilaktikai.

„Asmeniškai dažnai susiduriu su atvejais, kai nemažai žmonių iš kaimo apie šią ligą iš viso nežino“, – sakė A. Laiškonis.

Gydytojo teigimu, ŽIV infekcija dažnai diagnozuojama AIDS stadijoje, kai liga jau labai pažengusi.

„Yra buvę atvejų, kai žmonės buvo operuojami dėl kitų ligų, o operacijos metu paaiškėjo, kad tas asmuo serga ŽIV“, – pasakojo A. Laiškonis.

Anot specialisto, Lietuva iki šiol neturi jokios aiškios strategijos, kaip kovoti su šia liga. Tuo metu žmonės, patys nežinodami, kad serga, užkrečia kitus. Taip infekcijos plitimas įgauna vis didesnį pagreitį.

„Sulauksime dar daugiau sergančiųjų, kol Lietuva ignoruos šią ligą“, – niūrų ateities paveikslą piešė infektologas.

Pernai Kaunio apskrityje daugiausiai ŽIV infekcijos atvejų nustatyta laisvės atėmimo vietose. Dažniausias užsikrėtimo būdas – švirkščiant narkotikus.

A. Laiškonis perspėja, kad ŽIV galima užsikrėsti ir per lytinius santykius, todėl derėtų vengti atsitiktinių meilės nuotykių.

Užsikrėtus ŽIV infekcija, AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5-10 metų. AIDS – paskutinė infekcijos stadija.

Dėl AIDS Kauno apskrityje pernai mirė vienas ligonis.