J. Augutis: Kaune turi likti VDU, KTU ir LSMU

„Privalome išsaugoti VDU tapatybę ir tęsti Mykolo Riomerio, Stasio Šalkauskio, Mykolos Biržiškos universitetą. Tų žmonių, kurie padėjo pagrindą atkurti Kovo 11-osios Lietuvos Respubliką. Kodėl turėtume atsisakyti stipraus technologijų ir inžinerinių mokslų centro, kuriuo yra tapęs KTU“, – teigė prof. J.Augutis.

Vienas iš aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo kelių – specializuoti universitetai integruojasi išlaikydami savo stipriausius studijų dalykus. „Mano vizija pirmajam etapui tokia: Vilniuje veikia po vieną klasikinį (VU) ir technologijos (VGTU) universitetą bei specializuotos akademijos. Kaune – 1  klasikinis (VDU), 1 technologijos (KTU) universitetas, specializuotas sveikatos mokslų universitetas. Manau, kad šiuo metu tai yra vienintelis realus planas, kuris leistų išvengti monopolizacijos ir sukurtų sąlygas sveikai konkurencijai. O tai yra būtina studijų kokybės sąlyga“, – sakė J.Augutis.

Jo teigimu, nėra aišku, kodėl siūloma atkurti Kauno universitetą. „Tai visiškai nepriimtina. Tarsi siūloma atsigręžti į sovietmečiu sukurtą sistemą, nuo kurios bėgom: sovietų okupacinės valdžios nutarimu 1940 m. VDU jau buvo pavadintas Kauno universitetu. Ar šiuo darbo grupės siūlymu mums norima pasakyti, kad bus kartojama okupantų primesta istorija? Ar jau pamiršome, ką reiškia turėti vieną centrinį universitetą, išpažinti vieną tiesą, vieną galios koncentraciją?“, – svarstė prof. Juozas Augutis.

Studijų kokybės prastėjimo priežastys

Prastėjanti studijų kokybė – vienas pagrindinių kaltinimų, pastaraisiais metais metamų šalies aukštosioms mokykloms. Prof. J. Augutis įsitikinęs, kad pagrindinė studijų kokybės prastėjimo priežastis yra ta, kad dar prieš 15–20 metų universitetai pradėjo organizuoti ne savo profilio studijas. Tai reiškia, kad technologinės paskirties aukštosios mokyklos ėmė kurti, o po to ir įgyvendinti humanitarines, socialines studijų programas ir atvirkščiai.

„Kai imiesi sau neįprastos veiklos, nukenčia kokybė. Kad studijos yra ne visai tokio lygio, kokios turėtų būti universitete, tapo akivaizdu, kai sumažėjo studentų skaičius. Manau, kad tai yra pagrindinė aukštojo mokslo problema mūsų šalyje, kurios, deja, nepastebėjo ir neįvardijo premjero sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Tik išgryninus problemas ir priėmus atitinkamus sprendimus galima tikėtis pagerinti studijų ir mokslo kokybę. Juk blogiausia ji yra tuose universitetuose, kurie prisiėmė sau nebūdingas studijas ir pradėjo jas dubliuoti“, – įsitikinęs LURK prezidentas. Pašnekovas priduria, kad daugiausia dubliuojama socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programų, šiek tiek mažiau gamtos mokslų, menų.

Ši problema susiformavo dėl to, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę tuometiniai abiturientai norėjo studijuoti tik socialinius mokslus, teisę arba niekur nestojo. Dėl šios priežasties technologijų ir specializuotieji universitetai keitė savo profilį ir ėmė kurti socialinių bei humanitarinių mokslų programas. „Dabar, kai sumažėjo studentų skaičius ir susidarė šių programų perteklius, sprendimo kelias labai aiškus – kuo susirgai, tuo ir gydykis. Technologijų ir specializuotiems universitetams reikia sugrįžti prie savo profilių, išsigryninti studijų programas. Būtent tai ir padarė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas“, – problemų priežastis analizuoja J. Augutis.

Jis pastebi, kad tikintis pagerinti studijų kokybę siekiama sudaryti sąlygas universitetuose studijuoti tik absolventams, kurių pažymių vidurkis 8 ar 10. Taip elgiantis tikslas nebus pasiektas, nes studijų kokybę pirmiausiai turi užtikrinti kvalifikuoti universitetų dėstytojai, gera mokymosi įranga, sukurta infrastruktūra, geras studijų proceso valdymas. Priėmus studijuoti tik keliolika procentų pačių geriausių ir gabiausių absolventų, net ir su ta pačia studijų kokybe lengva pasiekti gerų studijų rezultatų. Norint suteikti kokybišką išsilavinimą ir kitiems studentams, kurie įstojo su žemesniais balais, universitetai turi įdėti daugiau pastangų, o būtent to kaip tik ir vengiama, kai yra kalbama apie aukštojo mokslo reformą. Reikia įvertinti, kad turi išlikti ir bent jau toks pats, koks yra šiandien Lietuvoje, aukštojo mokslo finansavimas, taip pat pakelti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai, kurie nekilo jau keletą metų ir yra 3-4 kartus mažesni nei ES vidurkis.

VDU rektoriaus nuomone, Lietuvoje būtina stiprinti klasikinio, artes liberales principais grindžiamo, universiteto modelį, vadovaujantis tarptautinių ekspertų grupių dar 2014 m. suformuluota rekomendacija „<...> Švietimo ir mokslo ministerijai imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU liberaliųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų“.

Universitetai – aktyvūs reformos dalyviai

Jau po trejų metų Lietuva susidurs su ženkliu mokytojų trūkumu, kadangi dvidešimt metų naujų mokytojų beveik nereikėjo dėl mokyklų mažėjimo, tai sugriovė mokytojų rengimo sistemą. „Būtina atkurti mokytojų rengimo sistemą ir du universitetai – VDU ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) – yra pasirengę tai padaryti. Šiuose universitetuose koncentruojasi didžioji dalis edukologijos specialistų, – sako prof. J. Augutis. – Premjero sukurta darbo grupė lyg ir pabandė pasiūlyti planą šioms įvardintoms problemoms spręsti, tačiau nepavyko suburti nepriklausomų švietimo ekspertų. Manau, kad pirmoji klaida buvo padaryta neleidžiant darbo grupėje dalyvauti universitetų deleguotiems atstovams, patariamajai darbo grupei vadovauti teko pačiai švietimo ir mokslo ministrei, o atskiri grupės nariai vis tik buvo susiję su Vilniaus ir Kauno technologijos universitetais. O tai iš karto sukėlė nepasitikėjimą darbo grupe“.

VDU rektorius įsitikinęs, kad vienas iš aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo kelių – specializuotų universitetų integracija išlaikant savo stipriausius studijų dalykus. Ir nors universitetus viešojoje erdvėje bandoma pavaizduoti kaip vangius reformos dalyvius, tačiau šiandien jie tokie tikrai nėra, tereikia tik aktyviau į reformos procesus įtraukti aukštąsias mokyklas ir apjungti jų siūlomas idėjas. Kol kas akademinės bendruomenės iniciatyvos yra ignoruojamos. „ŠMM reikėtų aktyviau įtraukti universitetus ir išnaudoti jau esamas iniciatyvas, o ne kurti naujas – siūlymų per daugiau nei 25 metus būta ne vieno, visi žinome, kur jie atsidūrė – stalčiuose. Prisiminkime 2007 m. ir 2011 m. reformas, kurios baigėsi nesėkme, nes buvo bandoma optimizuoti sistemą nekeliant norminių tikslų ir neįtraukiant akademinės bendruomenės“, – prisimena J. Augutis.

Diskusijose taip pat neturėtų būti pamirštas ir LR Konstitucijos 40 straipsnis, kuris skelbia, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką ir turėti teritorijos, pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją.

Šiuo metu akademinė bendruomenė palaiko ir nori pertvarkų. Dar prieš dvejus metus VDU pasiūlė tinklo optimizavimo projektą – subūrė universitetų klasterį ir kol kas vienintelis šį planą nuosekliai įgyvendina. Jau yra parengtas išsamus VDU ir LEU integracijos planas, kuris kiekvienas metais leistų sutaupyti 4 mln. eurų biudžeto lėšų.