Vasario 16-oji Kaune – su šimtais vėliavų ir pasididžiavimo jausmu

Tradiciniai akcentai

Vasario 16-ąją minėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje – neišsenkanti tradicija, tad ir šiais metais ši erdvė subūrė savo šalies laisve besidžiaugiančius kauniečius ir miesto svečius.

Prieš pietus į miesto centrą atžygiavo kauniečių eisena, prasidėjusi ties Prisikėlimo bažnyčia. Taip trispalvių upė įsiliejo į kitų susirinkusiųjų gretas. Tuoj pat užgrojo ir Kauno kariljonas, kuriuo su Valstybės atkūrimo diena sveikino Austėjos Staniunaitytės-Proietta koncertas.

Vidurdienį laukė dar viena tradicija – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams. Tarpukariu sukurta, o 1991 m. atgaivinta tradicija Kaune tapo neatsiejamu valstybingumo, laisvės ir pagarbos simboliu. Jį valstybinių švenčių metu atlieka Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė.

„Vasario 16-ąją mes prisimename, kad nepriklausoma Lietuva kūrėsi ir augo Kaune. Ir čia jau niekas nesupyks. Kaunas – tikra Lietuvos širdis. Šiandien dažnai sakome: „Kaunas tiesia tiltus“. Kalbu ne vien apie statybas tarp didžiųjų upių krantų. Kaunas sujungia mūsų tautos praeitį, dabartį ir ateitį. Kaunas yra tvirčiausias tiltas su šiuolaikinės valstybės istorija“, – šventinėje sveikinimo kalboje sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, reikia džiaugtis, kad pasikeitęs miestas vis ryškiau matomas ir pripažįstamas pasaulyje. Tai liudija ir tai, kad Kaunas yra UNESCO paveldo dalis.

„Tikiu, kad mūsų visų nuoseklus darbas taps tvirtu pagrindu klestinčiam miestui ir dideliems laimėjimams. Pagarba kiekvienam už paramą ir palaikymą broliškai ukrainiečių tautai. Nesustokime iki pergalės. Tegul kauniečių vienybė, susitelkimas toliau rodo pavyzdį, kad ir būdama nedidelė, Lietuva visada išliks stipri valstybė“, – pridūrė miesto vadovas.

Pavyzdys vaikams

Dažnas į Vasario 16-osios šventę atvyko su visa šeima. Kalbinti kauniečiai įsitikinę, kad laisvės pojūtį reikia puoselėti nuo mažens, todėl stengiasi nepraleisti nei vieno minėjimo.

„Turime didžiuotis valstybe, skleisti meilę ir patriotiškumą, todėl savo šešiametį atsivedėme čia, kad ir jis širdyje augintų meilę Tėvynei, Lietuvai ir kitiems žmonėms. Jam dar šiek tiek sunkiau sekasi prisiminti himno žodžius, tačiau prižadame iki kitų metų pasitaisyti“, – kalbėjo Romas, už rankos laikydamas sūnų, kurio rankose – trispalvė.

„Atrodo, kad valstybės dienos neįsivaizduojamos be vėliavų, himno, gėlių padėjimo ceremonijos. Man patinka, atrodo, visada žinai kas laukia toliau, viskas tampa pažįstama. Šiaip pats jausmas labai geras. Jaučiuosi pakylėta“, – nuotaika pasidalijo kaunietė Rita.

Dar kiti šventės dalyviai tikino, kad šventinė nuotaika prasidėjo dar namuose. „Pusryčiams paruošiau trispalvių salotų, apsijuosėme geltonos, žalios, raudonos spalvų šalikais. Iki Karo muziejaus atėjome su visa eisena, tad tas emocinis pasididžiavimas tik auga. Aišku, dar ir koncerto paklausysime, o vakare dar lauks koks tradicinės lietuvių virtuvės patiekalas, tik dar neapsisprendžiau, ką gaminsiu“, – savo kuriamos šventės idilę nupasakojo su visa šeima sutikta Jolanta.

Širdį virpina laisvė

Paklausus, ką susirinkusiems reiškia pati Vasario 16-oji, kaip jie supranta laisvę, buvo ir tokių, kuriems gerklėje tarsi gumulas užstrigo, o akyse sužibo ašarėlė.

Atrodo, kad valstybės dienos neįsivaizduojamos be vėliavų, himno, gėlių padėjimo ceremonijos.

„Žinote, tėvai buvo tremtiniai, aš gimiau jiems grįžus į Lietuvą. Tėvai pasakojo, kokiomis baisiomis sąlygomis gyveno, kaip sunku buvo, kai duonos griaužlę reikėjo penkiems asmenims padalyti, – vos žodžius rinkdama kalbėjo ponia Aldona. – Man tėvai visada sakė, kad jei bus laisvė, bus gyvenimas, o jei bus priespauda – tada vargas. Dabar galime džiaugtis, kad esame laisvi, kad galime gyventi“.

„Jau nereikia įsivaizduoti, kad atkursime valstybę. Mes ją turime, todėl džiaugtis turi būti privaloma“, – tarstelėjo Vytas.

„Kas yra laisvė? Pažiūrėkite aplink, kiek žmonių, kiek besišypsančių veidų, kiek vėliavų. Visa tai ir yra laisvė, nes galime švęsti kiekvieną dieną“, – pasisakė minėjime sutikta Evelina.

Atgaiva sielai

Vasario 16-osios proga mieste veikiantys muziejai atvėrė duris lankytojams ir paruošė jiems edukacijų, parodų ir kitų veiklų, kuriose – istorijos vingiai, pažintis su svarbiomis šalies asmenybėmis. Muziejų atstovai tikino, kad toks susitikimas su lankytojais – tikra atgaiva sielai, nes kiekvienas gali atrasti ką nors naujo.

Štai Lietuvos švietimo muziejus pakvietė nemokamai pasivaikščioti po nuolatinę ekspoziciją, aplankyti muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo memorialinį kabinetą, susipažinti su XX a. pradžioje Lietuvos mokyklose naudotomis vaizdinėmis mokymo priemonėmis.

Istorinė Prezidentūra dėmesį skyrė prezidentui Antanui Smetonai. Minint A. Smetonos metus muziejininkai pakvietė kauniečius prisiminti, o gal ir iš naujo atrasti šią istorinę asmenybę, todėl pristatė ekspoziciją apie prezidento gautas dovanas.

„Pakvietėme susipažinti su A. Smetonos kasdienybės gyvenimo detalėmis tyrinėjant ekspoziciją „Rūmų istorijos“. Joje galima sužinoti, kaip A. Smetona su šeima gyveno Prezidento rūmuose, kiek kambarių užėmė jo šeimos butas, kokie augintiniai bėgiojo Prezidentūros kieme. Taip pat – palyginti, kuo jo rezidavimo laikotarpis skyrėsi nuo kitų prezidentų – Aleksandro Stulginskio bei Kazio Griniaus. Prezidento darbo kabinete lankytojai gali išvysti darbinę A. Smetonos aplinką ir sužinoti, kokia asmenybė kasdien žiūrėjo A. Smetonai pro petį“, – veiklas muziejuje vardijo Istorinės Prezidentūros atstovai.