Vargana elektros pastotė virto akį traukiančiu meno kūriniu

Rinkosi gyventojai

Gyventojai ir menininkė Areta Didžionienė pasistengė, kad anksčiau buvusi bet kaip apipaišyta ir susižavėjimo nekėlusi elektros transformatorinė virstų traukos centru.

Prie Partizanų g. 54 daugiabučio esantis pastatas, tiksliau, piešinys ant jo, visu savo gražumu atsiskleidė penktadienį.

Tai – dar vienas projekto „Gyvos sienos“ ir idėjų konkurso „Kauno akcentai“ kūrinys.

Dailininkė, dizainerė pasakojo, kad po pokalbių su gyventojais paruošė penkis piešinio variantus. Vietinių pasirinkimą, jos manymu, lėmė Partizanų g. pavadinimas, gamtos trauka.

„Tam name žmonės tikrai tvarkosi, sodina gėles, prižiūri aplinką“, – gyrė A. Didžionienė. Pats pastatas buvo nukentėjęs nuo vandalų, aprašinėtas ir prašėsi estetinio remonto.

„Kai dirbau prie pastato, atėję gyventojai sakydavo, kad šitiek metų į pastatą nežiūrėjo, tik niokojo. Dabar džiaugiasi. Domėjosi, kaip vyko procesas, dėkojo už pokyčius. Pribėgdavo ir vaikai, eidami iš mokyklos. Tiems, kurie norėdavo prisidėti, ir teptukus į rankas įduodavau. Sakiau, vaikai pažadėkit saugoti šias gražias sienas“, – kalbėjo menininkė.

Ant sienų atsirado ir baltiškų simbolių. „Tai svarbu ir man atrodo vertinga. Vaikus išmokiau, kaip kuris simbolis vadinasi, ką jis reiškia. Pasakosit kitiems, kad čia yra aušros medžiai, o ne šiaip kažkas sufantazuoto užpiešta“, – pasakojo A. Didžionienė.

A. Gudelevičiaus nuotr.

Išliks ilgam

Neskaičiuojant išankstinio pasiruošimo prie pastato menininkė plušo penkias dienas. Nuobodžiausia dalis – nuo sienų nuvalyti, nušveisti senus dažus, pašiaušti jas ir užtepti gruntą. Po to jau – ir dažymas. Dažė ranka, gyvai pagal eskizą.

Pastato aukštos – 4,3 m, sienų plotis – 5,6 ir 6 m. Pagrindinis piešinys išdėstytas ant dviejų sienų. Kitose sienose yra durys, ventiliacijos grotelės, todėl čia piešinys buvo adaptuotas esamoms sąlygoms. Visi darbai buvo derinti su ESO, pasirašytas saugos protokolas.

Jeigu neniežtės rankos vandalams, piešinys turėtų išlikti ilgai. Naudoti fasadui skirti ilgalaikiai dažai.

„Pati labai džiaugiuosi, kad neišvaizdus nuniokotas pastatas įgavo naują pavidalą. Man kaip kuriančiam žmogui tai yra didelis dvasinis, vidinis pasitenkinimas. Džiaugsmas nors ten ir negyvenu. Būnu laiminga, kai aplinka pagražėja. Džiaugiuosi dėl aplinkinių. Pro tą pastatą vaikšto daug žmonių, vaikai pro ten eina iš mokyklos ir į ją“, – kalbėjo kūrinio autorė.

Proga suvienyti bendruomenę

Mintis kaip pagražinti aplinką kilo gyventojams Vaidai ir Audriui Gudelevičiams. Pastarasis ir užsuko visą projektą. „Tikslas – ne tik kad pro langus būtų gražiau, bet ir sujungti bendruomenę, augti. Šis projektas buvo proga susivienyti gyventojams, kad ateityje galbūt galėtume imtis didesnių sumanymų“, – sakė vyras.

Tikslas – ne tik kad pro langus būtų gražiau, bet ir sujungti bendruomenę, augti.

„Dabar esame be proto patenkinti. Gražiau būti negali“, – džiaugėsi daugiabučio namo pirmininkė Renata Dudzevičienė. Anot jos, tarp kaimynų visada atsiranda skeptikų „Kam čia reikia“, bet priešiškumas nurimsta, kai paaiškėja, kad patiems nieko nereikės mokėti.

Renata vardijo, kad vieni gyventojai ant pastotės pageidavo krepšinio ir „Žalgirio“ motyvų, kiti jūreivio Popajaus ir t.t. Kaip jau matyti, daugiausiai vis tik pritarė partizaniškai temai. „Ne, ne vienbalsiai. Praėjo laikai, kai viskas buvo vienbalsiai. Dabar taip nebūna. Kai kurie tiesiog iš sportinio intereso sako atvirkščiai“, – vardijo R. Dudzevičienė.

Ji sakė buvusi sužavėta menininkės kantrybe ir noru pasidalyti žiniomis su aplinkiniais. „Stebėjausi jos pasišventimu, visiems besidomėjusiems aiškino baltiškų ženklų reikšmes ir pan. Ypač daug bendravo su vaikais, edukavo juos“, – pastebėjo kaunietė.

A. Gudelevičiaus nuotr.

Namo gyventojų atstovė pridūrė, kad jų akiratyje yra likęs dar vienas apšiuręs pastatas, bet jis yra privati nuosavybė, tad jo tvarkymo imtis negali. „Prieš tą pačią stotelę, perėjus per aikštę prie namo yra kažkoks prilipintas pastatas. Jis – klaikus. Ir vizualiai, ir kitaip. Kažkiek aptvertas, bet gadina visą vaizdą. Tačiau džiaugiamės tuo, ką turim“, – prie atnaujinto pastato ir rajono puošmenos grįžo pašnekovė.