V. Matijošaitis: dėkoju visiems kauniečiams, sukūrusiems nerealią šventę

Meras dėkingas

Puikus oras ir gausybė renginių į Kauno senamiestį savaitgalį sukvietė tūkstančius miestiečių ir miesto svečių. Tiek miesto vadovai, tiek specialių tarnybų atstovai pastebėjo, kad šiemet Kauno gimtadienis vyko itin sklandžiai.

„Bet kuris pasaulio miestas yra toks, kokie yra jo žmonės. Praėjusio savaitgalio metu visi galėjome dar kartą įsitikinti, kad Kaunas yra nuostabus miestas, kuriame gyvena puikūs žmonės. Dėkoju visiems kauniečiams, sukūrusiems nerealią šventės atmosferą“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Nustebino policiją ir medikus

„Manau, šventė pavyko geriau, nei tikėjomės. Prieš savaitę juokavau, kad tik nesnigtų, bet oras buvo tiesiog tobulas. Žmonių atėjo nepaprastai daug. Džiugu, kad policijos statistika nulinė, neįvyko jokių incidentų, tik keletas žmonių skundėsi dėl triukšmo. Tiesą pasakius, esu maloniai nustebintas, kad viskas praėjo taip ramiai. Matyt, žmonės jau kitaip vertina miesto šventes. Programa  specialiai buvo parinkta intelektualesnei auditorijai, todėl ir atitinkama publika koncentravosi“, – sako renginį organizavusios bendrovės „Medusa concert“ vadovas Remigijus Knabikas.

„Šventė praėjo be didelių nuotykių ir incidentų. Reikšmingų iškvietimų nebuvo – tik maži sveikatos sutrikimai, kaip nepatogi avalynė ar nutrintos kojos, buvo keletas pacientų su pakilusiu kraujospūdžiu. Šventėje dalyvavo labai daug žmonių, tačiau greitoji pagalba su sunkumais nesusidūrė. Paskutiniu metu renginiai darosi saugesni, žmonės dalyvauja šeimomis ir negatyvių dalykų fiksuojama mažiau. Tai tikrai didelis įdirbis tiek kultūros žmonių, tiek policijos. Žmonės savo laisvalaikį įsivaizduoja jau visai kitaip“, – sako VšĮ „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

„Galėčiau padėkoti tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams, tiek organizatoriams už nuostabią šventę. Aš manau, kad gyventojų kultūra yra pakankamai aukšto lygio, o jei kartais atsiranda žmonių, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, tai jie tikrai nėra didžioji miesto dalis. Teko būti šventėse užsienyje, kur žmonės piktnaudžiauja alkoholiu ir elgiasi neadekvačiai, todėl išskirti visus ir lyginti su tam tikra žmonių grupe, kuri elgiasi ne taip, kaip numatyta taisyklėse, tikrai neverta. Šiais metais tikrai noriu pasidžiaugti, kad šventė praėjo ramiai, sklandžiai, buvo daug renginių, didelis užimtumas, geras oras – viskas puiku“, – teigia Kauno policijos vadovas Darius Žukauskas.

Beje, šiemet Hanzos dienų metu vyko ir tradicinė baikerių fiesta „Bike Show Millennium“, kuri žiūrovus maloniai nustebino ne tik nauju konceptu – veiksmas vyko ant vandens, kurį skrodė galingi vandens motociklai, bet ir tuo, kad visi renginiai buvo nemokami. Vėlgi, jokių incidentų ar motociklininkų avarijų mieste nefiksuota.

Nors su vyru daug keliaujame ir esame matę daug pasaulio, galiu pasakyti, kad mums šis Kauno gimtadienis buvo tobulas.

„Nors su vyru daug keliaujame ir esame matę daug pasaulio, galiu pasakyti, kad mums šis Kauno gimtadienis buvo tobulas. Tai buvo išties įspūdinga šventė. Kai organizatoriai mums pristatė „Ateities gatvės“ koncepciją, supratome, kad bus ypatingas renginys, tačiau realybė pranoko visus lūkesčius. Visi žmonės buvo laimingi, filmavo ir gyvai dalinosi video medžiaga socialiniuose tinkluose, visi nuoširdžiai linksminosi ir didžiavosi savo miestu. Mes tokio vaizdo čia, Kaune, dar nebuvome matę“, – tvirtina Kauno Senamiesčio draugijos valdybos narė Liuda Znaidauskienė. 

Ją nustebino žmonių skaičius – visi viešbučiai buvo užsakyti, pilnos gatvės užsieniečių, kurie iš ankstesnių metų žinojo apie šią šventę ir atvažiavo į Kauną būtent dėl jos.

„Miestas buvo sausakimšas: įveiklintos beveik visos senamiesčio erdvės – pilies prieigos, Santaka, Nemuno amfiteatras, Vilniaus gatvė. Kiekvienas galėjo rasti, kas jam įdomu ir patrauklu. Jautėsi itin geras emocinis klimatas, kauniečių solidarumas ir begalė besišypsančių žmonių. Tokios šventės, žmonių gebėjimas švęsti ir linksmintis yra reali prielaida mažinti emigraciją. Tik nuo mūsų priklauso, ar gera mūsų mieste gyventi. Ši šventė parodė – kad labai gera!“, – įsitikinusi pašnekovė. 

Epicentras – Vilniaus gatvė

Tradiciniai riterių turnyrai, amatininkų dirbtuvės ir mugė įsikūrė Kauno pilies prieigose, Santakoje ir Rotušės aikštėje, o pagrindinė scena Kauno pilies lomoje prie naujai pastatyto amfiteatro. Tačiau be abejonės didžiausia šių metų Hanzos dienų staigmena – atgijusi Vilniaus gatvė, kurioje vyko du nauji projektai „Gyva gatvė“ – gyvų skulptūrų festivalis ir „Ateities gatvė“ – naktinė diskoteka ir lazerių šou.

„Matyt, miestiečiai nelabai suprato, kad toks naktinis veiksmas gali vykti tiesiog gatvėje. Su miesto atstovais dėl šio veiksmo greitai radome bendrą sutarimą, nors buvo kilę tam tikrų nuogąstavimų dėl saugumo ir triukšmo. Tačiau po renginio sulaukėme begalės teigiamų atsiliepimų – renginiai Vilniaus gatvėje tapo pagrindiniu šventės akcentu.  O tie, kas atėjo, buvo maloniai nustebinti reginiu ir draugiška atmosfera. Taip pat labai pasiteisino renginys Birštono gatvės požeminėje perėjoje, kuris tapo visiems didele staigmena“, – sako R. Knabikas.

Šiemet organizatoriai nusprendė aiškiai išdėstyti smulkiųjų verslininkų prekybos vietas.

„Labai norėjosi išvengti chaoso ir sugrupuoti prekybininkus, kad nebūtų taip, kad vienas prekiauja maistu, o kitas šalia kailiais ar kvepalais, todėl siekiant tvarkos ir logiškumo visos mugės vietos buvo suskirstytos zonomis“, – sako R. Knabikas.

Mokysis iš klaidų

Sulaukę pagyrų organizatoriai neketina užmigti ant laurų. R. Knabikas neslepia, kad šiemet viskas nebuvo idealu.

„Žinoma, buvo niuansų, kuriuos reikia taisyti. Viena iš didžiausių problemų, kurią reikia taisyti ne tik šioje, bet ir kitose šventėse, – tai transporto judėjimo šventės teritorijoje problema. Su prekybininkais buvo sutarta, kad prekes susivežtų ankstų rytą, kai nėra žmonių, o išsivežtų – kai šventė baigsis. Tačiau kažkokiais būdais jie vis tiek migravo, netvarkingai ir ne vietose statė automobilius. Tas man labai nepatinka, nes tai trukdo žmonėms, esantiems šventėje. Ateityje šiai problemai skirsime kur kas daugiau dėmesio ir pajėgų. Dar viena opi problema – šventės vietų elektrifikavimas, kurią siūlysime spręsti miesto vadovams“, – sako R. Knabikas.

Organizatoriai tikisi, kad ateityje vis tik daugiau šventės dalyvių rinksis viešąjį transportą, kurio grafikas specialiai pritaikytas prie šventinių renginių.