- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno rajono savivaldybės vadovai visuomet pabrėžia, kad verslas savivaldybei yra labai svarbus. Ar svarbūs jaučiasi čia veiklą vykdantys verslininkai? Apie, tai, kokie yra šio krašto pranašumai ir perspektyvos, kalbamės su įmonės "Elinta" savininku ir vadovu dr. Vytautu Jokužiu.
– Koks yra jūsų ryšys su Kauno rajonu?
– Augau ir mokiausi Kauno rajone. Ryšys nenutrūko ir studijų metais bei karjeros pradžioje – Kačerginėje gyvena mano tėvai. 2007 m. išsikėliau iš Kauno į Kauno rajoną, čia dirbu ir vystau savo verslą. Per šį laikotarpį išaugome iki septynių įmonių ir niekada nesigailėjau, kad esu Kauno rajone. Manau, kad pakaunė – labai tinkama vieta verslui.
– Kaip apibūdintumėte santykius su vietos savivalda? Ar jie svarbūs verslui?
– Su Kauno rajono savivaldybe bendradarbiaujame kaip su partneriu, beveik prieš metus mero Valerijaus Makūno iniciatyva tapau visuomeniniu konsultantu verslo plėtros klausimais. Tai, mano nuomone, tėra formalus dalykas, bendradarbiavimas vyksta jau seniai ir gana intensyviai. Prieš dešimt metų pirmoji Lietuvoje elektromobilių įkrovos stotelė buvo įrengta ant Kauno rajono savivaldybės pastato, nors tuo metu mūsų šalyje elektromobilių dar nebuvo. Tai reiškia, kad savivaldybė domisi, kas jos teritorijoje kuriama, kokie verslai vystosi, kaip jiems sekasi ir net paskatina vystytis.
Neretai kitų savivaldybių verslininkai skundžiasi administravimu, aš kaip verslininkas nusiskundimų Kauno rajono savivaldybe išties neturiu. Įvairiais klausimais teko kreiptis ne kartą ir visada likome patenkinti. Įmonėje ne kartą priėmėme Kauno rajono savivaldybės svečius, verslininkų grupes. Džiaugiamės, kad galime save pristatyti užsienio kompanijoms, su kuriomis yra potenciali galimybė užmegzti ir verslo santykius.
Specifika: kartais sutartis pasirašyti tenka ir taip. / "Elintos" archyvo nuotr.
Pakaunės verslo visuomenė teigiamai vertina teikiamas mokesčių lengvatas naujakuriams, solidarumą ir mokesčių naštos sumažinimą negyvenamųjų patalpų nuomininkams, kurie dėl karantino negalėjo vykdyti tam tikros ūkinės veiklos.
– Gana dažnai verslininkai sako: mums pagalbos nereikia, tiesiog netrukdykite dirbti.
– Taip pasakyti negalėčiau, ypač būdamas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Čia esi priverstas bendradarbiauti, ypač, kai nori plėtoti verslą: reikia žemės detaliųjų planų, statybos leidimų ir kitų dokumentų. Tenka bendrauti su kitų rajonų verslininkais, jie baltu pavydu pavydi, nes Kauno rajono savivaldybė tam tikrus dokumentus išduoda per šešis mėnesius, o kitur šis procesas užsitęsia aštuoniolika ir daugiau mėnesių. Verslui laikas yra labai svarbus. Nesvarbu, per kiek laiko parengiami dokumentai, verslininkai visada nori, kad tai įvyktų dar greičiau.
Man labiausiai patiko Kauno rajono savivaldybės pozicija pandemijos metu. Ir šiuo atveju tas pasakymas išties tinka. Savivaldybė nestabdė projektų ir leido verslui iš tų projektų uždirbti. Tai labai svarbu. Mes teikėme paslaugas ir kitoms savivaldybėms – ne viena jų COVID-19 metu sustabdė tam tikrų infrastruktūros projektų plėtojimą. Mūsų pozicija buvo tokia – mums nereikia subsidijų, leiskite užsidirbti. Laimėjo abi pusės – verslas buvo užimtas, o pakaunėje iškilo naujų objektų, pagražėjo miestelių aikštės ir kitos viešosios erdvės.
Senbuviai: Kauno LEZ "Elinta" veikia nuo 2007 m. / "Elintos" archyvo nuotr.
Nors ir galėtų, Kauno rajono savivaldybė nesitenkina lengviausiu ir pigiausiu sprendimu, bet renkasi kitą kelią: viską padaro kokybiškai ir ilgam. Tokia praktika, kai sugebama išreikalauti optimaliai gero tiek finansine, tiek kokybės prasme varianto, išties yra sveikintina ir sektina. Čia vyrauja ūkiškas požiūris į infrastruktūrą: stengiamasi padaryti ne tik šiai akimirkai, bet kad liktų ir ateities kartoms.
– Kaip koronaviruso akivaizdoje sekėsi pakaunės verslui?
– Manau, kad pandemijos egzaminą įmonės išlaikė gerai, gamyba užsiimantis verslas augo. "Elintos" įmonių grupė – ne išimtis. Kauno rajono verslai kiek kitokie nei miestuose, čia nėra pramogų ir sporto, klubų, didelių restoranų, viešbučių, kuriems buvo išties nepalankus laikas. Pakaunės verslui iš subsidijų gyventi nereikėjo. Žinoma, buvo tam tikrų šakų ir verslų, kurie stabtelėjo, vertėsi sunkiau, bet bankrotų banga nenusirito. Pasidairius Kauno LEZ teritorijoje – vaizdas taip pat optimistiškas, neprisimenu, kada buvo tiek daug naujų statybų.
– Kas lemia šio krašto patrauklumą?
– Kauno rajonas yra auksinėje vietoje. Šalia, Kaune, veikia keli universitetai, ruošiantys inžinierius ir kitus specialistus. Kauno rajone yra sklypų, kuriuose galima vystyti verslą, statyti naujas gamyklas. Nors plėtra didžiulė, žemės kaina dar ne fantastinė, dar galima rasti darbuotojų, bet kuria kryptimi išvystyta susisiekimo infrastruktūra ir ji tobulėja. Žinoma, naujai statomas tiltas kelia tam tikrų problemų, formuojasi spūstys, bet matant, kaip sparčiai kyla kolonos ir juda darbai, galima pasidžiaugti, kad problemos netruks amžinai. Statybų tempai kartais net nustebina – vis dar prisimenu, kaip greitai buvo įrengtas viadukas į Kauno laisvąją ekonominę zoną. Manau, kad dokumentų derinimas užtruko ilgiau nei pačios statybos.
Tendencija: pandemija įmonių grupės veiklos nesustabdė. / "Elintos" archyvo nuotr.
– Kokią pakaunės verslo ateitį matote jūs?
– Man sunku prognozuoti, kokia linkme vystysis ir plėsis verslas pakaunėje. Džiugiai nuteikia tai, kad didžiausia plėtra fiksuota ne pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, o pastarąjį dešimtmetį. Kyla naujos gamyklos, verslas stambėja, pastebiu, kad naujai statomi gamybos plotai vis didėja. Tiesą pasakius, per tokią objektų gausą surasti statybininkų Kauno rajone nelengva. Tačiau statybos atspindi verslo pajėgumą ir tai, kad verslui pakaunės žemė yra tinkama augti.
Ne mažiau džiugina ir tai, kad Kauno rajonas sugeba pritraukti tokių užsienio investuotojų kaip "Continental", "Hella", "Hollister". Tokios įmonės sukuria gerai apmokamas darbo vietas vietos gyventojams. Tai pasaulinio garso įmonės, kurios tikrai neužsidarys po metų ar dvejų. Jos apie Kauno rajoną ir Lietuvą skleidžia žinią visam pasauliui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą14
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?13
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė14
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos97
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...